25.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 73/21

(1)

1998 m. rugsėjo 1 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartis, nustatanti valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (1) (toliau — 1998 m. rugsėjo 1 d. Sutartis), buvo tris kartus iš dalies pakeista. Nustatant naują kriterijų sandorio šalims, galinčioms vykdyti ribinę intervenciją tiesiogiai su ECB, reikėtų papildomai iš dalies pakeisti 1998 m. rugsėjo 1 d. Sutarties I priedą. Todėl, siekiant aiškumo ir skaidrumo, 1998 m. rugsėjo 1 d. Sutartį turėtų pakeisti ši nauja Sutartis.

(2)

1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija (toliau — Rezoliucija) nutarta, kad valiutos kurso mechanizmas (toliau — VKM II) pradės veikti Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo pradžioje 1999 m. sausio 1 d.

(3)

Pagal Rezoliucijos sąlygas,

(4)

Intervenciją reikėtų naudoti kaip pagalbinę priemonę kartu su kitomis politikos priemonėmis, įskaitant tinkamą pinigų ir fiskalinę politiką, prisidedančią prie ekonominės konvergencijos ir valiutų kursų stabilumo. ECB ir dalyvaujantis ne euro zonos NCB tarpusavio susitarimu turi galimybę taikyti koordinuotą tarpribinę intervenciją kartu su kitomis atitinkamomis politikos priemonėmis, įskaitant lankstų palūkanų normų naudojimą.

(5)

Reikia sudaryti sąlygas pakankamam lankstumui, ypač tam, kad būtų galima suderinti skirtingą ne euro zonos valstybių narių ekonominės konvergencijos laipsnį, tempą ir strategijas.

(6)

Ši Sutartis netrukdo dvišaliu pagrindu nustatyti papildomas svyravimo ribas ir intervencines priemones tarp ne euro zonos valstybių narių.

1.1.

Šios Sutarties šalys, vadovaudamosi bendra sprendimo procedūra, kuri tiksliai apibrėžta Rezoliucijos 2.3 dalyje, rinkoje kartu skelbia euro ir dalyvaujančių ne euro zonos valiutų dvišalius centrinius kursus ir bet kokius jų pasikeitimus.

1.2.

ECB ir kiekvienas dalyvaujantis ne euro zonos NCB, atsižvelgdami į svyravimo ribas, nustatytas Rezoliucijos 2.1, 2.3 ir 2.4 dalyse, bendru susitarimu nustato euro ir dalyvaujančių ne euro zonos valiutų dvišalius aukščiausius ir žemiausius kursus, kuriuos pasiekus atliekama automatiška intervencija. ECB ir dalyvaujantys ne euro zonos NCB rinkoje kartu skelbia šiuos kursus, kurie nustatomi vadovaujantis I priede išdėstytu susitarimu.

2.1.

Intervencija iš esmės vykdoma eurais ir dalyvaujančiomis ne euro zonos valiutomis. ECB ir dalyvaujantys ne euro zonos NCB informuoja vieni kitus apie bet kokią intervenciją į užsienio valiutos rinką siekdami apsaugoti VKM II vientisumą.

2.2.

ECB ir ne euro zonos NCB informuoja vieni kitus apie bet kokią kitą intervenciją į užsienio valiutos rinką.

3.1.

Ribinė intervencija iš esmės yra automatiška ir neribota. Tačiau ECB ir dalyvaujantys ne euro zonos NCB gali sustabdyti automatišką intervenciją, jeigu ji imtų prieštarauti jų pagrindiniam tikslui palaikyti kainų stabilumą.

3.2.

ECB arba dalyvaujantis ne euro zonos NCB spręsdami, ar reikia sustabdyti intervenciją, taip pat deramai atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant patikimą VKM II veikimą. ECB ir (arba) suinteresuotas dalyvaujantis ne euro zonos NCB kiekvieną sprendimą priima vadovaudamiesi faktine informacija ir šiame kontekste taip pat atsižvelgia į bet kurią išvadą, kurią galėjo padaryti kiti kompetentingi organai. ECB ir (arba) suinteresuotas dalyvaujantys ne euro zonos NCB kaip galima anksčiau ir griežtai laikydamiesi slaptumo informuoja kitas suinteresuotas pinigų institucijas ir visų kitų dalyvaujančių ne euro zonos valstybių narių pinigų institucijas apie kiekvieną ketinimą sustabdyti intervenciją.

3.3.

Ribinės intervencijos atveju, kaip išdėstyta I priede, yra taikoma mokėjimo po mokėjimo procedūra.

5.1.

Ne euro zonos NCB, išleidžiančio valiutą, kuri bus naudojama vykdant intervenciją, išankstinis sutikimas gaunamas tada, kai kitas Europos centrinių bankų sistemos bankas šią valiutą ketina naudoti sumomis, viršijančiomis tarpusavyje sutartus limitus, atlikdamas bet kurią neprivalomą intervenciją, įskaitant vienašalę tarpribinę intervenciją.

5.2.

Ne euro zonos NCB, panaudojęs euro valiutą sumomis, viršijančiomis tarpusavyje sutartus limitus, atlikdamas bet kurią neprivalomą intervenciją, įskaitant vienašalę tarpribinę intervenciją, tuoj pat praneša ECB.

5.3.

Prieš atliekant kitas operacijas, išskyrus intervenciją, kuriose naudojama bent viena ne euro zonos valiuta arba euro valiuta ir kurios viršija tarpusavyje sutartus limitus, šalis, ketinanti vykdyti tokias operacijas, iš anksto praneša atitinkamam(-iems) centriniam(-iams) bankui(-ams). Tokiais atvejais atitinkami centriniai bankai susitaria dėl priemonių, galinčių sumažinti potencialias problemas, įskaitant galimybę visą operaciją arba jos dalį atlikti tiesiogiai tarp dviejų centrinių bankų.

6.1.

Vykdydami intervenciją eurais ir dalyvaujančiomis ne euro zonos valiutomis, ECB ir kiekvienas dalyvaujantis ne euro zonos NCB vienas kitam suteikia labai trumpo laikotarpio finansavimo galimybes. Pradinis labai trumpo laikotarpio finansavimo operacijos terminas yra trys mėnesiai.

6.2.

Finansavimo operacijos pagal šias galimybes vykdomos kaip dalyvaujančių valiutų neatidėliotinas pardavimas ir pirkimas, dėl kurio atsiranda koresponduojančios pretenzijos ir įsipareigojimai, išreikšti kreditoriaus valiuta, tarp ECB ir dalyvaujančio ne euro zonos NCB. Finansavimo operacijų lėšų įskaitymo diena sutampa su intervencijos, atliekamos rinkoje, lėšų įskaitymo diena. ECB registruoja visas pagal šias finansavimo galimybes atliktas operacijas.

7.1.

Labai trumpo laikotarpio finansavimo galimybėmis iš esmės galima naudotis automatiškai ir neribota suma siekiant ribinę intervenciją finansuoti dalyvaujančiomis valiutomis.

7.2.

Skolininkas centrinis bankas turi tinkamai panaudoti savo turimas užsienio atsargas prieš pasinaudodamas lėšomis pagal finansavimo galimybę.

7.3.

ECB ir dalyvaujantys ne euro zonos NCB galėtų sustabdyti tolesnį automatišką finansavimą, jei jis imtų trukdyti pagrindiniam jų tikslui palaikyti kainų stabilumą. Tolesnis automatiško finansavimo sustabdymas vykdomas pagal šios Sutarties 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

a)

jeigu besiskolinančio centrinio banko bendra tokio finansavimo suma neviršija II priede jam nustatyto limito;

b)

skolininkas centrinis bankas turi tinkamai panaudoti savo turimas užsienio atsargas prieš pasinaudodamas lėšomis pagal finansavimo galimybę.

9.1.

Negrąžinti labai trumpo laikotarpio finansavimo balansai atlyginami pagal kreditoriaus valiutos būdingą trijų mėnesių pinigų rinkos palūkanų normą, vyravusią šalies pinigų rinkoje pradinės finansavimo operacijos atsiskaitymų dieną, arba šios Sutarties 10 ir 11 straipsniuose nurodyto atnaujinimo atveju — pagal kreditoriaus valiutos trijų mėnesių pinigų rinkos palūkanų normą, vyraujančią šalies pinigų rinkoje dvi darbo dienas prieš tą dieną, kada pradinė finansavimo operacija atnaujinama.

9.2.

Sukauptos palūkanos išmokamos kreditoriaus valiuta tą dieną, kai sueina pradinio finansavimo galimybės terminas, arba, jei reikalinga, išankstinio skolos balanso likvidavimo dieną. Atnaujinus kreditavimą pagal šios Sutarties 10 ir 11 straipsnius, palūkanos kaupiamos kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio pabaigoje ir išmokamos galutinio skolos balanso grąžinimo dieną.

9.3.

Įgyvendindamas šios Sutarties 9 straipsnio 1 dalies tikslus, kiekvienas dalyvaujantis ne euro zonos NCB informuoja ECB apie savo šalies būdingą trijų mėnesių pinigų rinkos palūkanų normą. ECB naudoja šalies būdingą trijų mėnesių pinigų rinkos palūkanų normą eurais ir apie ją informuoja dalyvaujančius ne euro zonos NCB.

a)

pradinis terminas automatiškai gali būti pratęstas tik vieną kartą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui;

b)

visa įsiskolinimo suma, atsirandanti taikant šį straipsnį, niekada negali viršyti centrinio banko skolinimosi limito, nustatyto II priede kiekvienam centriniam bankui.

11.1.

Kiekviena skola, viršijanti II priede nustatytą limitą, gali būti atnaujinta vieną kartą trims mėnesiams gavus kredituojančio centrinio banko sutikimą.

11.2.

Kiekviena skola, kuri buvo automatiškai atnaujinta trims mėnesiams, gali būti atnaujinta antrą kartą dar trims mėnesiams gavus kredituojančio centrinio banko sutikimą.

14.1.

Suėjus finansavimo operacijos terminui arba grąžinimo anksčiau nustatyto termino atveju iš esmės atsiskaitoma kreditoriaus valiuta.

14.2.

Ši nuostata neprieštarauja kitoms atsiskaitymo formoms, dėl kurių tarpusavyje susitaria kredituojantys ir besiskolinantys centriniai bankai.

15.1.

Bendradarbiavimas valiutos kurso politikos srityje tarp dalyvaujančių ne euro zonos NCB ir ECB gali būti dar labiau sustiprintas; pirmiausia kiekvienu konkrečiu atveju galima susitarti dėl glaudesnio valiutos kurso susiejimo suinteresuotos dalyvaujančios ne euro zonos valstybės narės iniciatyva.

15.2.

Kiekvienu atskiru atveju suinteresuotos dalyvaujančios ne euro zonos valstybės narės prašymu gali būti oficialiai nustatytos siauresnės nei standartinės svyravimų ribos, kurios iš esmės būtų palaikomos automatiška intervencija bei finansavimu, kaip numatyta Rezoliucijos 2.4 dalyje.

15.3.

ECB ir dalyvaujantys ne euro zonos NCB taip pat gali nustatyti kitus neformalaus pobūdžio susitarimus dėl glaudesnio valiutos kurso.

16.1.

ECB bendroji taryba seka VKM II veikimą ir tarnauja kaip forumas koordinuojant pinigų ir valiutos kurso politiką bei tvarkant šioje Sutartyje apibūdintą intervencijos bei finansavimo mechanizmą. Ji nuolatos atidžiai stebi dvišalių kiekvienos dalyvaujančios ne euro zonos valiutos ir euro kursų santykių tvarumą.

16.2.

ECB bendroji taryba, atsižvelgdama į įgytą patirtį, reguliariai peržiūri, kaip veikia ši Sutartis.

17.1.

Visos tarpusavio susitarimo, pasiekto vadovaujantis Rezoliucijos 2.3 dalimi, šalys, tarp jų ir ECB, turi teisę inicijuoti slaptą centrinių kursų persvarstymo procedūrą.

17.2.

Tuo atveju, kada oficialiai nustatytos svyravimo ribos yra siauresnės už standartines, visos bendro sprendimo, priimto pagal Rezoliucijos 2.4 dalį, šalys, tarp jų ir ECB, turi teisę inicijuoti slaptą pakartotinį patikrinimą, kurio tikslas yra nustatyti, ar atitinkamai valiutai gali būti taikomos siauresnės svyravimo ribos.

20.1.

Ši Sutartis įsigalioja 2006 m. balandžio 1 d.

20.2.

1998 m. rugsėjo 1 d. Sutartis panaikinama nuo 2006 m. balandžio 1 d. Nuorodos į panaikintą Sutartį laikomos nuorodomis į šią Sutartį.

20.3.

Ši Sutartis sudaroma anglų kalba ir nustatyta tvarka pasirašoma šalių. ECB, kuris privalo saugoti Sutarties originalą, siunčia patvirtintą jos kopiją kiekvienam euro zonos ir ne euro zonos nacionaliniam centriniam bankui. Sutartis verčiama į visas kitas oficialias Bendrijos kalbas ir skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C serijoje.