Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Jeigu ieškote tikslaus žodžių junginio, įrašykite jį tarp "angliškų kabučių". Ieškomo termino dalį pakeiskite žvaigždute (*), kad rastumėte jo variantus (skaidrum*, 32019R*). Klaustukas (?) pakeičia vieną ieškomo termino ženklą, kad būtų rasta įvairių vienu ženklu besiskiriančių terminų (pavyzdžiui, įvedus „?ilti“ bus ieškoma žodžių „dilti“, „kilti“, „pilti“, „tilti“ ir pan.).
Paieškos patarimai
Reikia daugiau paieškos galimybių? Pasinaudokite šia paieškos galimybe – Išplėstinė paieška
Jūs esate čia

Dokumentas 32008O0013

2008 m. spalio 23 d. Europos centrinio banko gairės, iš dalies keičiančios Gaires ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (ECB/2008/13)

OL L 36, 2009 2 5, p. 31—45 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Dokumento teisinis statusas Nebegalioja, Galiojimo pabaigos data: 31/12/2011; panaikino 32011O0014

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2009/99/oj

5.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/31

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2008 m. spalio 23 d.

iš dalies keičiančios Gaires ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų

(ECB/2008/13)

(2009/99/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 105 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, 18 straipsnio 2 dalimi ir 20 straipsnio pirma dalimi,

kadangi:

(1)

Siekiant bendros pinigų politikos reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kuriomis naudosis Eurosistema, susidedanti iš eurą įsivedusių valstybių narių (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir Europos centrinio banko (ECB), kad įgyvendintų tokią politiką vienodu būdu visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(2)

ECB turi teisę nustatyti gaires, būtinas Eurosistemos bendrai pinigų politikai įgyvendinti, o NCB yra įsipareigoję veikti vadovaudamiesi tokiomis gairėmis.

(3)

Dėl dabartinių įvykių rinkoje reikia tam tikrų pakeitimų apibrėžiant ir įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką. Todėl 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairės ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos, ypač siekiant atspindėti: i) pokyčius rizikos kontrolės sistemoje ir taisyklėse dėl įkaito tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms; ii) ne eurais išreikšto įkaito priėmimą tam tikrais nenumatytais atvejais; iii) nuostatų dėl subjektų, kurių lėšos įšaldomos ir (arba) kuriems taikomos kitos Europos bendrijos ar valstybės narės pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį nustatytos priemonės, reikalingumą; ir iv) suderinimą su Europos centrinio banko 2003 m. rugsėjo 12 d. Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (2) nuostatomis,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

I ir II priedų daliniai pakeitimai

Gairės ECB/2000/7 iš dalies keičiamos taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas pagal šių gairių I priedą.

2.

II priedas iš dalies keičiamas pagal šių gairių II priedą.

2 straipsnis

Patikrinimas

NCB ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 30 d. perduoda ECB išsamius tekstų ir priemonių, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių, aprašymus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja 2008 m. lapkričio 1 d. 1 straipsnis taikomas nuo 2009 m. vasario 1 d.

4 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos dalyvaujančių valstybių narių NCB.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2008 m. spalio 23 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1)  OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(2)  OL L 250, 2003 10 2, p. 10.

I PRIEDAS

Gairių ECB/2000/7 I priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

Turinyje įterpiamas 6.7 skyriaus pavadinimas „Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais“.

(2)

1.3.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Pirmoje dalyje 5 išnašoje ketvirtas sakinys pakeičiamas taip:

„Greitieji konkursai paprastai trunka ne ilgiau kaip 90 minučių.“

b)

Pirmos dalies pirmos įtraukos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Pagrindinėms refinansavimo operacijoms tenka lemiamas vaidmuo siekiant Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų tikslų.“

(3)

2.2 skirsnyje ketvirtos dalies pirmieji du sakiniai pakeičiami taip:

„Skelbdami greituosius konkursus ir atlikdami dvišales operacijas, nacionaliniai centriniai bankai dirba tik su kitomis sandorio šalimis, įtrauktomis į jų atitinkamas koreguojamųjų kitų sandorio šalių grupes. Greituosius konkursus ir dvišales operacijas taip pat gali vykdyti platesnė kitų sandorio šalių grupė.“

(4)

2.4 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

(5)

3.1.2 skirsnyje pirmos dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

(6)

3.1.3 skirsnyje pirmos dalies antras sakinys išbraukiamas.

(7)

4.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ pirma dalis pakeičiama taip:

„Įstaigos, tenkinančios bendruosius kitų sandorio šalių tinkamumo kriterijus, nustatytus 2.1 skirsnyje, gali pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe. Teisę pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe suteikia valstybės narės, kurioje įsteigta įstaiga, NCB. Ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia (1) TARGET2 (2). Tomis dienomis, kai VPAS neveikia, ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis NCB iš anksto jau pervesto užtikrinamojo turto pagrindu.

b)

Antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ trečioje dalyje 4 išnaša pakeičiama taip:

„(4)

TARGET2 uždarymo dienos skelbiamos ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu) ir Eurosistemos tinklavietėse (žr. 5 priedėlį).“

c)

Antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ trečioje dalyje 5 išnaša išbraukiama.

(8)

4.2 skirsnyje antraštės „Galimybės naudojimo sąlygos“ antroje dalyje 12 išnaša išbraukiama.

(9)

5.1.3 skirsnyje antros dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Atliekant greitąjį iš anksto viešai nepaskelbtą konkursą NCB tiesiogiai kreipiasi į pasirinktas kitas sandorio šalis. Atliekant greitąjį viešai paskelbtą konkursą NCB gali tiesiogiai kreiptis į pasirinktas kitas sandorio šalis.“

(10)

5.3.3 skirsnyje pirmoje dalyje 12 išnaša išbraukiama.

(11)

6.2 skirsnio antra dalis pakeičiama taip:

„Eurosistema konsultuoja kitas sandorio šalis apie tinkamumą būti Eurosistemos įkaitu tik tada, kai jau išleistas apyvartinis turtas arba neapyvartinio turto likutis yra pateiktas Eurosistemai kaip įkaitas. Prieš išleidžiant turtą, jokios konsultacijos neteikiamos.“

(12)

6.2.1 skirsnio antraštėje „Turto rūšis“ iš dalies pakeičiama taip:

a)

Pirmos dalies a punkte po žodžių „besąlygiškai nustatyta pagrindine suma“ įterpiama tokia 5 išnaša:

„5.

Obligacijos su varantais ar kitomis panašiomis joms priskiriamomis teisėmis yra netinkamos.“;

b)

Ketvirta dalis pakeičiama taip:

„Pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

tokio turto įsigijimui turi būti taikoma ES valstybės narės teisė;

b)

būti teisėtai įsigytas iš sukūrėjo ar tarpininko per pavertimo vertybiniais popieriais specialios paskirties įmonę tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, taikomu visoms trečiosioms šalims atžvilgiu, ir būti nepasiekiamas sukūrėjui ir jo kreditoriams, įskaitant sukūrėjo nemokumo atvejį; ir

c)

nebūti visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai sudarytas iš su kredito įvykiais susietų obligacijų ar panašių reikalavimų, kylančių dėl kredito rizikos perdavimo išvestinėmis kredito priemonėmis.“

c)

Penkta dalis pakeičiama taip:

„Struktūrinės emisijos atveju tam, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) būtų tinkama, ji neturi būti antraeilė kitoms tos pačios emisijos dalims. Laikoma, kad emisijos dalis (ar dalies dalis) yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių (ar dalies dalių) atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo prioritetą, taikomą pateikus vykdymo nurodymą, kaip numatyta emisijos prospekte, jokiai kitai emisijos daliai (ar dalies daliai) nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų (pagrindinės dalies ar palūkanų) gavimo tos dalies (ar dalies dalies) atžvilgiu ir taip tokia dalis (ar dalies dalis) tarp skirtingų struktūrinės emisijos dalių (ar dalies dalių) paskutinė patiria nuostolį.“;

(13)

6.2.1 skirsnio antraštės „Išleidimo vieta“ 7 išnašos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nuo 2007 m. sausio 1 d. tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai pasaulinio pareiškėjo forma, išleisti per TCVPD Euroclear Bank (Belgija) ir Clearstream Banking (Liuksemburgas), tam, kad būtų tinkami, turi būti išleisti naujųjų pasaulinių skolos įsipareigojimų (NPSĮ) forma ir atiduoti saugoti visuotinai pripažintam saugotojui (Common SAFEkeeper – CSK), kuris yra TCVPD arba, jei taikytina, CVPD, kuris atitinka ECB nustatytus būtinus standartus.“

(14)

6.2.2 skirsnio antraštėje „Kredito reikalavimai“ iš dalies pakeičiama taip:

a)

Pirmos dalies pirmos įtraukos pirmoje dalyje paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kredito reikalavimai negali suteikti teisių į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento kredito reikalavimų (arba tos pačios sindikuotos paskolos kitų dalių ar dalies dalių) ar skolos priemonių turėtojų teises.“

b)

Pirmos dalies pirmos įtraukos antroje dalyje po antro sakinio įterpiamas šis sakinys:

„Be to, kredito reikalavimai su palūkanų norma, susieta su infliacijos dydžiu, taip pat yra tinkami.“

c)

Pirmos dalies penktoje įtraukoje 20 išnaša išbraukiama.

(15)

6.2.3 skirsnio antraštėje „Tinkamo turto naudojimo taisyklės“ iš dalies keičiama taip:

a)

Trečios dalies i–iii punktai pakeičiami taip:

„i)

kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai vienoje arba keliose įstaigose turi 20 % ar daugiau emitento (skolininko, garanto) kapitalo; arba

ii)

emitentas (skolininkas, garantas) tiesiogiai arba netiesiogiai vienoje arba keliose įstaigose turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo; arba

iii)

trečioji šalis tiesiogiai arba netiesiogiai vienoje ar keliose įstaigose turi daugiau negu 20 % kitos sandorio šalies kapitalo ir daugiau negu 20 % emitento (skolininko, garanto) kapitalo.“;

b)

Ketvirta ir penkta dalys pakeičiamos taip:

„Anksčiau minėta nuostata dėl artimų ryšių netaikoma: a) artimiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE šalių valdžios institucijų arba kai viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantas; b) padengtoms banko obligacijoms, išleistoms pagal kriterijus, nustatytus KIPVPS direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje; arba c) atvejams, kai skolos priemonės yra apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, prilygintomis toms, kurios taikomos priemonėms, nurodytoms b punkte, pavyzdžiui, neapyvartinėms mažmeninėms hipoteka užtikrintoms skolos priemonėms (MHUS), kurios nėra vertybiniai popieriai.

Be to, kita sandorio šalis negali pateikti įkaitu tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis (arba bet kuri trečioji šalis, su kuria ją sieja artimi ryšiai) suteikia valiutos apsidraudimą, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip kita apsidraudimo sandorio šalis, arba suteikia likvidumo paramą 20 % arba didesnei apyvartoje esančių tokių turtu užtikrintų vertybinių popierių sumos daliai.“

c)

4 lentelė „Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas“ atnaujinama taip:

—

4 išnaša išbraukiama,

—

stulpelyje dėl tinkamumo kriterijų žodžiai „Taikoma teisė, susijusi su kredito reikalavimais“ pakeičiami į „Taikoma teisė“,

—

stulpelio dėl apyvartinio turto dešimtoje eilutėje žodis „Netaikytina“ yra pakeičiamas „Turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju užtikrinamojo turto įsigijimui turi būti taikoma ES valstybės narės teisė.“

(16)

6.3.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Įterpiama tokia ketvirta dalis:

„Dėl IKVI šaltinio vertinimas turi būti grindžiamas viešu reitingu. Eurosistema pasilieka teisę pareikalauti bet kokio paaiškinimo, kuris, manoma, reikalingas. Turtu užtikrintų vertybinių popierių reitingai turi būti paaiškinti viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, kuri yra išsami ikiprekybinė arba naujos emisijos ataskaita, kurioje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo įkaito įvertinimas, sandorio šalių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė. Be to, ne rečiau kaip kas ketvirtį IKVI turi skelbti reguliarias turtu užtikrintų vertybinių popierių priežiūros ataskaitas (3). Šiose ataskaitose bent jau turėtų būti atnaujinami esminiai sandorio duomenys (pvz., užtikrinamojo įkaito sudėtis, sandorio šalys, kapitalo struktūra) ir veiklos duomenys.

b)

Penktoje dalyje 26 išnaša pakeičiama taip:

„„Viena A“ reiškia minimalų ilgalaikį reitingą „A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS.“

c)

Šešta ir septinta dalys pakeičiamos taip:

„Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka jiems taikomus griežtų kredito standartų reikalavimus bet kokios, jos manymu, aktualios informacijos pagrindu ir, tuo remdamasi, turtą gali atmesti, apriboti turto naudojimą arba tokiais pagrindais taikyti papildomą vertinimą mažesne negu rinkos verte, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Tokios priemonės taip pat gali būti pritaikytos tam tikroms kitoms sandorio šalims, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su jos pateikto įkaitu turto kredito kokybe. Jei atsisakymas yra pagrįstas dėl su rizikos ribojimu susijusia informacija, tai bet koks tokios informacijos, kurią perdavė kita sandorio šalis arba priežiūros institucija, naudojimas turi griežtai atitikti Eurosistemos pinigų politikos uždavinius ir būti reikalingas juos vykdant.

Turtas, kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį Europos bendrija arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, gali būti išbrauktas iš tinkamo turto sąrašo.“;

(17)

6.3.4 skirsnio antraštės „Išorinės kredito vertinimo institucijos šaltinis“ pirmos dalies antros įtraukos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„IKVI turi atitikti operacinius kriterijus ir užtikrinti pakankamą padengimą taip, kad užtikrintų veiksmingą EKVS įgyvendinimą.“

(18)

6.4.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Antros dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Rizikos kontrolės priemonės yra suderintos visoje euro zonoje (4), ir jos taip pat turi užtikrinti nuosekliai ir skaidriai taikomas vienodas sąlygas visoms tinkamo turto rūšims visoje euro zonoje.

b)

Pridedama ši dalis:

„Eurosistema pasilieka teisę taikyti papildomas rizikos kontrolės priemones, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Tokios rizikos kontrolės priemonės, taikytinos nuosekliai, skaidriai ir vienodai, gali būti taikomos atskiroms kitoms sandorio šalims, jeigu reikia užtikrinti tokią apsaugą.“

c)

7 intarpas, pavadintas „Rizikos kontrolės priemonės“, pakeičiamas taip:

„BOX 7

Rizikos kontrolės priemonės

Eurosistema taiko šias rizikos kontrolės priemones:

—

Įvertinimas mažesne nei rinkos verte

Eurosistema, vertindama užtikrinamąjį turtą, taiko „įvertinimą mažesne nei rinkos verte“. Tai reiškia, kad užtikrinamojo turto vertė apskaičiuojama kaip turto rinkos vertė, atėmus tam tikrą dalį procentais (iš rinkos vertės išskaitomą dalį).

—

Svyravimų ribos (koregavimas pagal rinką)

Eurosistema reikalauja, kad likvidumo didinimo grįžtamuosius sandorius užtikrinančio turto vertė, įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte, būtų išlaikoma visą laiką. Tai reiškia, kad, reguliariai vertinamai užtikrinamojo turto vertei nukritus žemiau tam tikros ribos, NCB pareikalaus iš kitos sandorio šalies pateikti papildomo turto arba pinigų (t. y. pareikalaus vykdyti įkaito vertės išlaikymo prievolę). Panašiai, jeigu užtikrinamojo turto vertė po jo perkainojimo viršytų tam tikrą ribą, kita sandorio šalis gali susigrąžinti turto arba pinigų perteklių. (8 intarpe aprašyta, kaip apskaičiuojamas įkaito vertės išlaikymo prievolės vykdymas.)

Bet kuriuo metu Eurosistema taip pat gali taikyti toliau nurodytas rizikos kontrolės priemones, jeigu tai yra būtina tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti:

—

Pradinis įkaito perviršis

Eurosistema savo likvidumo didinimo grįžtamiesiems sandoriams gali taikyti pradinio įkaito perviršio reikalavimą. Tai reiškia, kad kitos sandorio šalys turėtų pateikti užtikrinamąjį turtą, kurio vertė būtų bent jau lygi pradiniu įkaito vertės perviršiu padidintai Eurosistemos suteiktai likvidumo sumai.

—

Apribojimai dėl emitentų ir (arba) skolininkų ar garantų

Rizikos emitentų ir (arba) skolininkų ar garantų atžvilgiu Eurosistema gali taikyti apribojimus. Tokie apribojimai taip pat gali būti taikomi tam tikroms kitoms sandorio šalims, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su kitos sandorio šalies pateikto įkaito kredito kokybe.

—

Papildomos garantijos

Prieš priimdama tam tikrą turtą, Eurosistema gali pareikalauti papildomų garantijų, suteiktų finansiškai patikimų subjektų.

—

Atsisakymas

Eurosistema gali atsisakyti naudoti tam tikrą turtą savo pinigų politikos operacijoms. Toks atsisakymas taip pat gali būti taikomas tam tikroms kitoms sandorio šalims, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su kitos sandorio šalies pateikto įkaito kredito kokybe.

Turtas, kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį Europos bendrija arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, gali būti išbrauktas iš tinkamo turto sąrašo.“

(19)

6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Pirmos dalies pirmos įtraukos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Apyvartinis tinkamas turtas priskiriamas vienai iš penkių likvidumo kategorijų atsižvelgiant į emitentų klasifikaciją ir turto rūšį.“

b)

Pirmos dalies antros įtraukos trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Iš I- IV kategorijos skolos priemonių rinkos vertės išskaitomos dalys yra nevienodos ir priklauso nuo skolos priemonės likutinio termino ir atkarpos struktūros, kaip tai parodyta 7 lentelėje apie apyvartines fiksuotosios ir nulinės atkarpos tinkamas skolos priemones (5).

c)

Pirmoje dalyje įterpiamos šios trečia ir ketvirta įtraukos:

„—

V kategorijai priskirtoms skolos priemonėms taikoma speciali 12 % iš rinkos vertės išskaitoma dalis nepriklausomai nuo termino ar atkarpos struktūros.

—

V kategorijai priskirtos skolos priemonės, kurios teoriškai yra vertinamos kaip nurodyta 6.5 skirsnyje, papildomai įvertinamos mažesne nei rinkos verte. Ši iš rinkos vertės išskaitoma dalis tiesiogiai taikoma teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant 5 % įvertinimo sumažinimą.“

d)

6 lentelė pakeičiama taip:

„6   LENTELĖ

Apyvartinio turto likvidumo kategorijos (6)

I

kategorija

II

kategorija

III

kategorija

IV

kategorija

V

kategorija

Centrinės valdžios skolos priemonės

Vietos ir regioninės valdžios skolos priemonės

Tradicinės padengtos bankų obligacijos

Kredito įstaigų skolos priemonės (neužtikrintos)

Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

Centrinių bankų išleistos skolos priemonės (7)

Stambių emisijų padengtos bankų obligacijos (8)

Korporacijų ir kitų emitentų išleistos skolos priemonės (9)

Agentūrų skolos priemonės

Supranacionalinės skolos priemonės (9)

 

 

e)

Trečia, ketvirta ir penkta įtraukos pakeičiamos taip:

„—

Apyvartinėms į I – IV likvidumo kategorijas įtrauktoms atvirkštinių kintamųjų palūkanų skolos priemonėms taikomas vertinimas mažesne nei rinkos verte yra vienodas. Jis apibūdintas 8 lentelėje.

—

Apyvartinėms į I – IV kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa (10) taikoma iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra tokia pati kaip ir fiksuotosios atkarpos priemonėms tos likvidumo kategorijos, kuriai priskirta ta priemonė, termino intervale nuo nulio iki vienų metų.

—

Apyvartinei į I – IV kategorijas įtrauktai skolos priemonei su daugiau negu vienos rūšies atkarpos mokėjimu taikomos rizikos kontrolės priemonės priklauso tik nuo atkarpos išmokų per likusį priemonės terminą. Tokiai priemonei taikoma iš rinkos vertės išskaitoma dalis yra didžiausia, kokia nustatyta tokio paties likutinio termino skolos priemonėms, atsižvelgiant į per likusį priemonės terminą būsimų atkarpos mokėjimų rūšis.

f)

7 lentelė pakeičiama taip:

„7   LENTELĖ

Apyvartiniam tinkamam turtui taikomo įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai

(procentais)

 

Likvidumo kategorijos

Likutinis

I

kategorija

II

kategorija

III

kategorija

IV

kategorija

V

kategorija

terminas (metais)

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

 

0–1

0,5

0,5

1

1

1,5

1,5

6,5

6,5

12 (11)

1–3

1,5

1,5

2,5

2,5

3

3

8

8

3–5

2,5

3

3,5

4

4,5

5

9,5

10

5–7

3

3,5

4,5

5

5,5

6

10,5

11

7–10

4

4,5

5,5

6,5

6,5

8

11,5

13

> 10

5,5

8,5

7,5

12

9

15

14

20

g)

8 lentelės pavadinimas pakeičiamas taip:

(20)

6.4.3 skirsnio antraštėje „Kredito reikalavimai“ pirmos įtraukos pabaigoje įterpiama ši išnaša:

„(*)

Kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma taikomi įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai taikomi ir kredito reikalavimams su palūkanų norma, susieta su infliacijos norma.“;

(21)

Įterpiamas šis 6.7 skirsnis:

„6.7.   Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais

Kai kuriais atvejais Valdančioji taryba gali nuspręsti priimti kaip tinkamą įkaitą tam tikras išleistas vienos ar daugiau ne euro zonos G10 šalių centrinės valdžios apyvartines skolos priemones jų vidaus valiuta. Jei priimamas toks sprendimas, kitoms sandorio šalims pranešama apie taikomus kriterijus ir įkaito atrinkimo ir naudojimo tvarką, įskaitant įvertinimo šaltinį ir principus, rizikos kontrolės priemones ir atsiskaitymo tvarką.

Nepaisant 6.2.1 skirsnio nuostatų, toks turtas gali būti pateiktas arba įregistruotas (išleistas), laikomas ir už jį gali būti atsiskaityta už EEE ribų ir, kaip jau minėta, jis gali būti išreikštas kita nei euro valiuta. Toks kitos sandorio šalies naudojamas turtas turi priklausyti kitai sandorio šaliai.

Kitos sandorio šalys – kredito įstaigų filialai, įsteigti už EEE ribų arba ne Šveicarijoje, - negali tokio turto naudoti įkaitu.“;

(22)

7.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Antra dalis pakeičiama taip:

„Įstaigos bus automatiškai atleistos nuo privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymo prasidėjus laikymo laikotarpiui, per kurį jų leidimas panaikinamas arba atšaukiamas arba per kurį sprendimą dėl įstaigos likvidavimo procedūros pradėjimo priima teismų institucija arba bet kuri kita kompetentinga dalyvaujančios valstybės narės institucija. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9), ECB taip pat gali atleisti įstaigas nuo jų įsipareigojimų Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemai jų nediskriminuodamas, jeigu joms taikomos veiklą ribojančios priemonės arba jei joms pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį Europos bendrija arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą sustabdyti arba panaikinti galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis, arba jeigu Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos tikslai nebūtų pasiekti taikant įsipareigojimus šioms konkrečioms įstaigoms. Jeigu banko sprendimas dėl tokio atleidimo grindžiamas Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos tikslais, ECB atsižvelgia į vieną ar kelis iš šių kriterijų:

—

įstaiga atlieka tik specialios paskirties funkcijas,

—

įstaigai draudžiama atlikti aktyvias banko funkcijas konkuruojant su kitomis kredito įstaigomis ir (arba)

—

įstaiga teisiškai yra įsipareigojusi numatyti visus pritrauktus indėlius skirti kaip pagalbą regiono ir (arba) tarptautinei plėtrai.“

b)

Trečios dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„ECB taip pat viešai skelbia sąrašą įstaigų, kurios yra atleistos nuo savo įsipareigojimų pagal šią sistemą ne dėl veiklą ribojančių priemonių taikymo šioms įstaigoms, arba sąrašą subjektų, kuriems pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį Europos bendrija arba valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis (12).

(23)

7.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Antraštės „Atsargų bazė ir atsargų normos“ ketvirtos dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Į atsargų bazę neįtraukiami įsipareigojimai kitoms įstaigoms, įtrauktoms į sąrašą įstaigų, kurioms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema, ir įsipareigojimai ECB bei dalyvaujantiems NCB.“

b)

Antraštės „Atsargų bazė ir atsargų normos“ penktos dalies trečias ir ketvirtas sakiniai pakeičiami taip:

„Ši atsargų norma nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Nulinę atsargų normą ECB nustato šioms įsipareigojimų kategorijoms: „indėliams, kurių sutartas terminas nuo dvejų metų“, „įspėjamojo laikotarpio nuo dvejų metų indėliams“, „atpirkimo sandoriams“ ir „išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas nuo dvejų metų“ (žr. 9 intarpą).“;

c)

9 intarpas, pavadintas „Atsargų bazė ir atsargų normos“, pakeičiamas taip:

„BOX 9

Atsargų bazė ir atsargų normos

A.   Įsipareigojimai, kurie įtraukti į atsargų bazę, kuriems taikoma teigiama atsargų norma

Indėliai (13)

—

Vienos nakties indėliai

—

Sutarto termino iki dvejų metų imtinai indėliai

—

Įspėjamojo laikotarpio iki dvejų metų imtinai indėliai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

—

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas iki dvejų metų imtinai

B.   Įsipareigojimai, įtraukti į atsargų bazę, kuriems taikoma nulinė atsargų norma

Indėliai (13)

—

Sutarto termino nuo dvejų metų indėliai

—

Įspėjamojo laikotarpio nuo dvejų metų indėliai

—

Atpirkimo sandoriai

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

—

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas nuo dvejų metų

C.   Įsipareigojimai, neįtraukiami į atsargų bazę

—

Įsipareigojimai kitoms įstaigoms, priklausančioms Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemai

—

Įsipareigojimai ECB ir dalyvaujantiems NCB

(24)

I priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 pavyzdyje I lentelės pirma eilutė pakeičiama taip:

„A turtas

Stambių emisijų padengtos bankų obligacijos

2008 8 30

Fiksuotoji

6 mėnesiai

4 metai

3,50 %“

b)

6 pavyzdyje antraštės „Atskirojo įkaito sistema“ pirmos dalies 1 punkto antras ir trečias sakiniai pakeičiami taip:

„A turtas yra stambių emisijų padengtos bankų obligacijos su fiksuotąja atkarpa, kurių terminas sueina 2008 m. rugpjūčio 30 d. Taigi jų terminas iki galiojimo pabaigos yra ketveri metai, todėl reikalingas įvertinimas 3,5 % mažesne nei rinkos verte.“

(25)

I priedo 2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

Įterpiama tokia apibrėžtis „Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai“:

„Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (TUVP) (Asset-backed securities (ABS): skolos priemonės, užtikrintos tam skirtu finansiniu turtu (ilgalaikiu arba atnaujinamuoju), kuris per ribotą laikotarpį paverčiamas pinigais. Be to, gali būti teisės ar kitas turtas, kuriais užtikrinama, kad įplaukos būtų administruojamos arba laiku paskirstomos vertybinio popieriaus savininkams. Apskritai, turtu užtikrintus vertybinius popierius leidžia specialiai sukurtas investavimo subjektas, įsigijęs finansinį turtą iš perleidėjo ir (arba) pardavėjo. Šiame kontekste mokėjimai už turtu užtikrintus vertybinius popierius pirmiausia priklauso nuo pinigų srauto, kurį sukuria užtikrinamasis turtas, ir kitų teisių, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, pvz., likvidumo galimybių, garantijų ar kitų priemonių, paprastai vadinamų kredito vertės didinimais.“

b)

Apibrėžtis „Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis“ pakeičiama taip:

„Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM) (Correspondent central banking model (CCBM): Eurosistemos nustatytas mechanizmas siekiant sudaryti galimybę kitoms sandorio šalims naudoti užtikrinamąjį turtą tarptautiniu mastu. Taikant KCBM, NCB veikia kaip vieni kitų investicijų saugotojai. Tai reiškia, kad kiekvienas NCB, administruodamas vertybinius popierius, atidaro vertybinių popierių sąskaitą kiekvienam kitam NCB ir ECB. KCBM taip pat gali naudotis kai kurių Eurosistemai nepriklausančių NCB kitos sandorio šalys.“;

c)

Įterpiama tokia apibrėžtis „Valiutos apsidraudimo sandoris“:

„Valiutos apsidraudimo sandoris (Currency hedge transaction): emitento ir kitos apsidraudimo sandorio šalies sutartis, pagal kurią valiutos kurso rizikos dalis, atsirandanti gavus ne eurų pinigų srautus, mažinama keičiant grynųjų srautus į mokėjimus eurais, kuriuos turi atlikti kita apsidraudimo sandorio šalis, įskaitant visas kitos apsidraudimo sandorio šalies garantijas dėl šių mokėjimų.“

d)

Apibrėžtis „Dienos pabaiga“ pakeičiama taip:

„Dienos pabaiga (End-of-day): darbo dienos laikas uždarius sistemą TARGET2, kai sistema TARGET2 baigiami apdoroti tos dienos mokėjimai.“

e)

Apibrėžtis „Greitasis konkursas“ pakeičiama taip:

„Greitasis konkursas (Quick tender): Eurosistemoje naudojama koreguojamųjų operacijų konkurso tvarka, kai manoma, kad reikia greitai paveikti likvidumą. Greitieji konkursai įvykdomi per 90 minučių ir juose gali dalyvauti ribotas kitų sandorio šalių skaičius.“;

f)

Apibrėžtis „RLAA (realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų) sistema (RTGS (real-time gross settlement) system)“ pakeičiama taip:

„RLAA (realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų) sistema (RTGS (real-time gross settlement) system)): atsiskaitymo sistema, kai dokumentai tvarkomi ir atsiskaitoma atskirais pavedimais (be tarpusavio įskaitų) realiu laiku (nenutrūkstamai). Taip pat žr. TARGET2.“

g)

Apibrėžtis „TARGET“ pakeičiama taip:

„TARGET (TARGET): prieš TARGET2 sistemą buvusi sistema, veikianti decentralizuotai, sujungianti nacionalines RLAA sistemas ir ECB mokėjimo mechanizmą. TARGET sistemą pakeitė TARGET2 sistema, kaip numatyta Gairių ECB/2007/2 13 straipsnyje pateiktame prisijungimo grafike.“

h)

Įterpiama tokia apibrėžtis „Įvertinimo sumažinimas“:

„Įvertinimo sumažinimas: rizikos kontrolės priemonė, taikoma grįžtamuosiuose sandoriuose naudojamam užtikrinamajam turtui ir rodanti, kad centrinis bankas užtikrinamojo turto teorinę rinkos vertę sumažina tam tikru procentu prieš jį įvertindamas mažesne nei rinkos verte (14).

(26)

Lentelė 5 priedėlyje pakeičiama taip:

„EUROSISTEMOS INTERNETO TINKLAVIETĖS

Centrinis bankas

Interneto tinklavietė

Europos centrinis bankas

www.ecb.europa.eu

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique

www.nbb.be arba www.bnb.be

Deutsche Bundesbank

www.bundesbank.de

Central Bank and Financial Services Authority of Ireland

www.centralbank.ie

Bank of Greece

www.bankofgreece.gr

Banco de España

www.bde.es

Banque de France

www.banque-france.fr

Banca d’Italia

www.bancaditalia.it

Central Bank of Cyprus

www.centralbank.gov.cy

Banque centrale du Luxembourg

www.bcl.lu

Central Bank of Malta

www.centralbankmalta.org

De Nederlandsche Bank

www.dnb.nl

Oesterreichische Nationalbank

www.oenb.at

Banco de Portugal

www.bportugal.pt

Banka Slovenije

www.bsi.si

Suomen Pankki

www.bof.fi“

(1)  Nuo 2007 m. lapkričio 19 d. TARGET decentralizuota techninė infrastruktūra buvo pakeista TARGET2 bendra technine platforma, per kurią pateikiami ir apdorojami visi mokėjimo nurodymai ir per kurią tuo pačiu techniniu būdu gaunami mokėjimai. Perėjimas prie TARGET2 buvo organizuojamas per tris šalių grupes, sudarant galimybę TARGET naudotojams pereiti prie TARGET2 skirtingais etapais ir skirtingomis iš anksto nustatytomis datomis. Šalių grupių sudėtys buvo tokios: 1 grupė (2007 m. lapkričio 19 d.): Austrija, Kipras, Vokietija, Liuksemburgas, Malta ir Slovėnija; 2 grupė (2008 m. vasario 18 d.): Belgija, Suomija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija; ir 3 grupė (2008 m. gegužės 19 d.): Graikija, Italija ir ECB. Kaip ypatinga atsargumo priemonė buvo palikta ketvirta perėjimo data (2008 m. rugsėjo 15 d.). Remiantis atskiru susitarimu prie TARGET2 taip pat buvo prijungti kai kurie nedalyvaujantys NCB: Latvija ir Lietuva (1 grupėje) ir Danija, Estija ir Lenkija (3 grupėje).

(2)  Be to, ribinio skolinimosi galimybe leidžiama naudotis, tik jei yra įvykdyti RLAA mokėjimo sistemos infrastruktūros reikalavimai.“;

(3)  Turtu užtikrintų vertybinių popierių, iš kurių užtikrinamojo turto kas pusmetį arba kartą per metus mokama pagrindinė suma arba palūkanos, priežiūros ataskaitos atitinkamai gali būti rengiamos kas pusmetį arba kartą per metus.“

(4)  Dėl valstybių narių operacinių skirtumų rizikos kontrolės priemonės gali šiek tiek skirtis. Pavyzdžiui, kitų sandorio šalių užtikrinamojo turto pateikimo NCB procedūrose (kaupiant NCB pateiktus įkaitus arba sudarant atpirkimo sandorius, užtikrintus konkrečiu turtu, priskiriamu kiekvienam sandoriui) gali atsirasti neesminių skirtumų, susijusių su vertinimo laiku ir kitais rizikos kontrolės sistemos operaciniais aspektais. Be to, gali skirtis ir neapyvartinio turto vertinimo metodų tikslumas, todėl į tai atsižvelgta nustatant įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygį (žr. 6.4.3 skirsnį).“

(5)  Įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai, taikomi fiksuotosios atkarpos skolos priemonėms, taip pat taikomi skolos priemonėms, kurių atkarpos dydis yra susietas su paties emitento reitingo pasikeitimu arba su pagal infliaciją indeksuotomis obligacijomis.“

(6)  Apskritai likvidumo kategoriją lemia emitentų klasifikacija. Tačiau visi turtu užtikrinti vertybiniai popieriai įtraukiami į V kategoriją, nepaisant emitento klasifikacijos, o stambių emisijų padengtos bankų obligacijos įtraukiamos į II kategoriją, kitaip negu kitos tradicinės padengtos bankų obligacijos ir kitos kredito įstaigų išleistos skolos priemonės, kurios priskiriamos III ir IV kategorijoms.“

(7)  ECB išleisti skolos sertifikatai ir nacionalinių centrinių bankų išleistos skolos priemonės iki euro įvedimo atitinkamose valstybėse narėse įtraukiamos į I likvidumo kategoriją.

(8)  Į stambių emisijų padengtų bankų obligacijų sudaromą turto kategoriją patenka tik priemonės, kurių emisijos apimtis yra ne mažesnė kaip 1 mlrd. eurų ir kurioms bent trys rinkos dalyviai reguliariai pateikia pirkimo ir pardavimo kainą.

(9)  Į II likvidumo kategoriją įtraukiamas tik apyvartinis turtas, išleistas emitentų, ECB klasifikuojamų kaip agentūros. Kitų agentūrų išleistas apyvartinis turtas įtraukiamas į III likvidumo kategoriją.

(10)  Atkarpos mokėjimas laikomas kintamųjų palūkanų mokėjimu, jei atkarpa yra susieta su bazine palūkanų norma ir jei šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieni metai. Atkarpos mokėjimai, kurių perskaičiavimo laikotarpis yra ilgesnis kaip vieni metai, traktuojami kaip fiksuotųjų palūkanų mokėjimai, o iš rinkos vertės išskaitoma dalis taikoma pagal skolos priemonės likutinį terminą.“;

(11)  V kategorijai priskiriamos skolos priemonės, kurios teoriškai vertinamos kaip nurodyta 6.5 skirsnyje, papildomai įvertinamos mažesne nei rinkos verte. Ši iš rinkos vertės išskaitoma dalis tiesiogiai taikoma teoriškai vertinant atskiras skolos priemones, pritaikant 5 % įvertinimo sumažinimą.“;

(12)  Sąrašai viešai skelbiami ECB tinklavietėje (www.ecb.europa.eu).“

(13)  2004 m. gruodžio 16 d. Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 2181/2004, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 2423/2001 (ECB/2001/13) dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso ir Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansinės institucijos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2004/21) (OL L 371, 2004 12 18, p. 42) akivaizdžiai reikalaujama informuoti apie indėlių įsipareigojimų nominaliąją vertę. Nominalioji vertė reiškia pagrindinę sumą, kurią skolininkas susitarimo pagrindu privalo grąžinti kreditoriui. Būtinybė padaryti tokią pataisą kilo dėl 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1) pataisos, kuri numatė galimybę tam tikras finansines priemones įkainoti tikrąja verte.“

(14)  Pavyzdžiui, V likvidumo kategorijos turtu užtikrinti vertybiniai popieriai yra įvertinami teorine kaina, kuriai prieš įvertinimą 12 % mažesne nei rinkos verte pritaikomas 5 % įvertinimo sumažinimas. Iš viso susidaro 16,4 % mažesnė nei rinkos vertė.“;

II PRIEDAS

Gairių ECB/2000/7 II priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

I skirsnio 6 punkto pirmoje dalyje f punktas pakeičiamas taip:

„—

sustabdytas ar atšauktas kitos sandorio šalies leidimas užsiimti veikla arba pagal Direktyvą 2006/48/EB arba pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB (1), atitinkamai, kaip įgyvendinta susijusioje Eurosistemos valstybėje narėje; arba

(2)

I skirsnio 6 punkto pirmoje dalyje h punktas pakeičiamas taip:

„kitai sandorio šaliai taikomos priemonės, numatytos Direktyvos 2006/48/EB 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose; arba“

(3)

I skirsnio 6 punkto pirmoje dalyje įterpiami šie p–t punktai:

„p)

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos Bendrijos nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas; arba

q)

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės pagal Sutarties 60 straipsnio 2 dalį nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas; arba

r)

kitos sandorio šalies visam turtui arba esminei jo daliai taikomas įšaldymo nurodymas, patvirtinimas, aktas ar bet kokia kita procedūra, kuria siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba kitos sandorio šalies kreditorių teises; arba

s)

kitos sandorio šalies visas turtas arba esminė jo dalis perduodami kitam subjektui; arba

t)

bet koks numatomas ar esantis įvykis, kurio atsiradimas gali grėsti kitos sandorio šalies įsipareigojimų įvykdymui pagal susitarimą, kurį ji sudarė pinigų politikos operacijų ar bet kokių kitų taisyklių, taikomų santykiams tarp kitos sandorio šalies ir bet kokio Eurosistemos centrinio banko, tikslu.“

(4)

I skirsnio 6 punkto antra dalis pakeičiama taip:

„Automatiškai turi būti vykdomi a ir p atvejai; b, c ir q atvejai gali būti vykdomi automatiškai; nuo d iki o atvejai negali būti vykdomi automatiškai, o turi būti vykdomi savo nuožiūra (t. y. vykdomi tik pranešus dėl įsipareigojimų nevykdymo). Tokiame pranešime dėl įsipareigojimų nevykdymo gali būti numatytas ilgiausiai iki trijų darbo dienų „mokėjimo prievolės atidėjimo laikotarpis“ svarstomam atvejui ištaisyti. Kai įsipareigojimų nevykdymo atvejais veikiama savo nuožiūra, nuostatos dėl tokių veiksmų savo nuožiūra turėtų garantuoti jų poveikį.“

(5)

I skirsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

„NCB taikomi atitinkami sutartiniai ar reglamentuojantys susitarimai turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju NCB turi teisę imtis šių priemonių: sustabdyti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis atviros rinkos operacijomis; sustabdyti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis; nutraukti visus sudarytus susitarimus ir sandorius; ar reikalauti anksčiau įvykdyti reikalavimus, kurių terminas dar nesuėjo, ar sąlyginius reikalavimus. Be to, NCB gali turėti teisę taikyti šias priemones: įskaityti kitos sandorio šalies reikalavimus panaudojant šios kitos sandorio šalies indėlius, esančius NCB; sustabdyti įsipareigojimų kitai sandorio šaliai vykdymą, kol kita sandorio šalis neįvykdys reikalavimo; reikalauti delspinigių; arba reikalauti atlyginti visus nuostolius, kuriuos NCB patyrė dėl kitos sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. Be to, NCB taikomi atitinkami sutartiniai ar reglamentuojantys susitarimai turėtų užtikrinti, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju toks NCB turi teisę gauti visą įkaitu pateiktą turtą be pagrįstos priežasties neatidėliojant ir taip, kad NCB galėtų gauti pateikto kredito vertę, jeigu kita sandorio šalis nedelsdama nepanaikina savo neigiamo likučio. Siekiant užtikrinti nustatytų priemonių vienodą įgyvendinimą, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti dėl priemonių, įskaitant galimybės naudotis atviros rinkos operacijomis ar Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis sustabdymą arba panaikinimą.“

(6)

II skirsnio antraštės „Bendri visų atpirkimo sandorių požymiai“ 15 punkto 2 išnaša išbraukiama.

(1)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.“

Į viršų