17.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 219/2

1.1.

ECB pritaria pasiūlytų reglamentų tikslams skatinti tolesnę Sąjungos finansų rinkų integraciją, diversifikuoti finansavimo šaltinius ir išlaisvinti kapitalą, kad būtų patikimai skolinama realiajai ekonomikai. Visų pakeitimų vertybiniais popieriais reglamentavimo sistemos Sąjungoje esminių taisyklių bendro rinkinio sudarymas yra reikšmingas žingsnis link reglamentavimo suderinimo ir nuoseklumo. ECB taip pat remia kriterijų, skirtų nustatyti pakeitimo vertybiniais popieriais pogrupį, kuris gali būti klasifikuojamas kaip paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) bei pritaria pasiūlytame KRR pakeitime numatytam kapitalo poreikio koeficientų koregavimui, siekiant PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikyti rizikai jautresnę reguliavimo tvarką.

1.2.

ECB mano, kad pasiūlytais reglamentais sukuriama teisinga pusiausvyra tarp poreikio atgaivinti Europos vertybinių popierių rinką padarant vertybinių popierių rinkų sistemą patrauklesne emitentams ir investuotojams, bei poreikio išlaikyti reglamentavimo sistemos riziką ribojantį pobūdį. ECB pažymi, kad Europos pakeitimai vertybiniais popieriais, kurių savybės labai panašios į pasiūlytų PSS pakeitimų vertybiniais popieriais, per finansų krizę patyrė nedaug nuostolių (4). Todėl reglamentavimo sistemoje juos derėtų atskirti nuo sudėtingesnių, neskaidrių ir užsakytų pakeitimų vertybiniais popieriais. Apskritai, ECB požiūriu pasiūlyti PSS kriterijai yra bendrai tinkami ir jiems taikomi mažesni kapitalo poreikio koeficientai yra proporcingi jų santykinai žemesnės rizikos profiliui. Tačiau ECB pabrėžia, kad jo parama pasiūlytai PSS pakeitimų vertybiniais popieriais kapitalo tvarkai yra grindžiama tvirtų PSS kriterijų egzistavimu, tinkama patvirtinimo procedūra ir griežta priežiūra. Todėl pasiūlyti reglamentai turėtų, ECB nuomone, būti patobulinti ir supaprastinti, kaip nurodyta toliau bei pridėtame techniniame priede.

2.1.

ECB yra itin suinteresuotas tvariu Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgimimu. Pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip turtu grįsto finansavimo forma, kuria kredito srautai nukreipiami į realiąją ekonomiką, ir kuria perleidžiama rizika, yra ypatingai svarbus pinigų politikos perdavimo mechanizmui. Gerai veikianti Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka yra veikiančios Sąjungos kapitalo rinkos požymis. Ypač, jei kredito įstaigų galimybės skolinti realiajai ekonomikai yra ribotos, ir ekonominis augimas lieka prislopintas, pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti nauju finansavimo šaltiniu ir atlaisvinti kapitalą skolinimui. Todėl reikėtų vengti netikrumo dėl pasiūlytų reglamentų priėmimo, kad pakeitimo vertybiniais popieriais dalyviams būtų suteiktas reikalingas reguliavimo aiškumas ir stabilumas, siekiant paskatinti tvarų rinkos augimą.

2.2.

ECB turi reikšmingos patirties pakeitimo vertybiniais popieriais srityje atlikdamas Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Viena vertus, jis priima taikytinus tinkamumo kriterijus išpildančius turtu užtikrintus vertybinius popierius (TUVP) kaip įkaitą Eurosistemos likvidumą suteikiantiems grįžtamiesiems sandoriams ir, kita vertus, jis perka TUVP kaip išplėstos Eurosistemos turto pirkimo programos dalį (5). Tai formuoja ECB požiūrį į pasiūlytus reglamentus, ypač dėl skaidrumo, išsamaus patikrinimo, investuotojų poreikių ir rinkos veikimo. Tačiau ECB pažymi, kad pasiūlyti reglamentai yra nepriklausomi nuo Eurosistemos įkaito sistemos ir nuo TUVP pirkimo programos (TUVPPP), nes jos yra Eurosistemos išimtinės kompetencijos srityje esančios pinigų politikos priemonės.

2.3.

Galiausiai, atsižvelgiant į ECB pinigų politiką ir makroprudencinius uždavinius, ECB taip pat aktyviai dalyvavo viešuosiuose debatuose dėl pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimo iniciatyvų, kurių metu jis pabrėžė patikimų pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų privalumus (6), rekomendavo diferencijuotą pakeitimui vertybiniais popieriais taikomą kapitalo tvarką ir parėmė apdairią Sąjungos PSS pakeitimų vertybiniais popieriais sistemą (7). Konkrečios ECB rekomendacijos dėl pasiūlytų reglamentų atspindi šias pozicijas kaip nurodyta toliau bei pridėtame techniniame priede.

3.1.

Nepaisant ECB pinigų politikos veiklos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje, jo vaidmuo pagal naują pakeitimo vertybiniais popieriais tvarką jam vykdant prižiūrėtojo funkcijas turi būti vertinamas nepriklausomai. Tiksliau, Sutarties 127 straipsnio 6 dalis leidžia tik pavesti uždavinius ECB politikos srityse, susijusiose su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. Atitinkamai, Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (8) 4 straipsnio 1 dalies d punktu rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais ECB paskiriamas uždavinys užtikrinti, kad reikšmingos kredito įstaigos laikytųsi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, kuriais pakeitimo vertybiniais popieriais srityje nustatyti riziką ribojantys reikalavimai. Pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 15 straipsniu ECB paskiriamas kompetentinga institucija vykdyti reikšmingų kredito įstaigų priežiūrą, stebint kaip jos laikosi išsamaus patikrinimo prievolių, rizikos išlaikymo reikalavimų, skaidrumo reikalavimų ir PSS kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ECB yra susirūpinęs, kad pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 15 straipsnis ECB taip pat paskiria priežiūros uždavinius, kurie pagal savo pobūdį nėra pirmiausia riziką ribojantys, bet labiau susiję su prekių rinkomis arba investuotojų apsauga.

3.2.

ECB sutinka, kad jis turėtų būti kompetentingas užtikrinti tai, kad reikšmingos kredito įstaigos laikytųsi išsamaus patikrinimo reikalavimų, įskaitant reikšmingų kredito įstaigų, atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais veikiančių kaip investuotojai, kurių rizikos išlaikymo prievoles vykdo iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas, atliekamą patikrinimą (pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 3 straipsnis), taip pat už tai, kad laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (9) (Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR)) taisyklių dėl reikšmingos rizikos perleidimo (RRP) ir rizikos koeficientų taikymo įvairioms pakeitimo vertybiniais popieriais produktų klasėms, nes šie uždaviniai yra akivaizdžiai ribojantys riziką. Šiuo požiūriu ECB taip pat sutinka, kad priežiūra, kaip laikomasi kredito suteikimo kriterijų, nurodyta Tarybos kompromisiniame tekste (10) taip pat priskirtina riziką ribojantiems uždaviniams, pavestiems ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktą.

3.3.

Kita vertus, pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6–14 straipsniai, kuriuose nurodyti PSS kriterijai ir atitikties PSS reikalavimams užtikrinimo tvarka, susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų priežiūra. ECB mano, kad šis uždavinys tikrai nepriskirtinas prie uždavinių, susijusių su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. ECB pritaria Tarybos kompromisiniu tekstu padarytiems pakeitimams (11), kurie leidžia valstybėms narėms paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už priežiūrą dėl iniciatoriaus, rėmėjo arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjekto (SPPVPS) atitikimo PSS kriterijams, užuot tiesiogiai paskiriant šį uždavinį kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už jų priežiūrą pagal atitinkamo sektoriaus Sąjungos teisės aktus.

3.4.

Nors yra argumentų, leidžiančių charakterizuoti šias taisykles kaip ribojančias riziką, tiesiogiai užtikrinant reikšmingų kredito įstaigų, veikiančių kaip iniciatorės, rėmėjos arba pirminiai skolintojai, atitiktį rizikos išlaikymo taisyklėms (4 straipsnis) ir skaidrumo reikalavimams (5 straipsnis), jos turėtų būti traktuojamos kaip pirmiausia susijusios su produktų rinkos priežiūra, nes šios taisyklės užtikrina interesų tarp iniciatorių, rėmėjų arba pirminių skolintojų ir investuotojų suderinimą ir leidžia investuotojams suprasti, įvertinti ir palyginti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius. Todėl ECB taip pat mano, kad tokie uždaviniai negali būti pavesti jam. ECB pažymi, kad Tarybos kompromisinis tekstu (12) taip pat paskiriamas uždavinys institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (13) 4 straipsnį, užtikrinti kredito įstaigų, veikiančių kaip rėmėjai, iniciatoriai, pirminiai skolintojai arba SPPVPS, atitiktį rizikos išlaikymo taisyklėms ir skaidrumo reikalavimams. ECB pritaria tam, kad Tarybos kompromisiniame tekste susilaikyta nuo tiesioginių nuorodų į ECB ir pažymi, kad jis nemano, jog šie uždaviniai turėtų būti perleidžiami ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktą.

3.5.

Todėl pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 15 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų užtikrinta, jog ECB kompetencija pagal pasiūlytą pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą atspindėtų jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 pavestus uždavinius.

4.1.

ECB pritaria tam, kad pasiūlytame pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente suderinami ir konsoliduojami esami reglamentavimo reikalavimai į vieną taisyklių rinkinį visiems pakeitimams vertybiniais popieriais, nes tai reikšmingai supaprastina reglamentavimo sistemą bei sumažina nenuoseklumus ir dubliavimą. Tačiau, kadangi tikslas yra konsolidacija, ji turėtų būti išsami. Todėl, kaip ir Tarybos kompromisiniame tekste (14), ECB rekomenduoja panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 (15) 8b straipsnį, bei pasibaigus pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 28 straipsnio 6 dalyje numatytam su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/3 (16) susijusiam pereinamajam laikotarpiui, kad būtų išvengta pasiūlyto reglamento dėl pakeitimo vertybiniais popieriais 5 straipsnyje nustatytų skaidrumo ir informacijos atskleidimo prievolių nereikalingo dubliavimo.

4.2.

ECB taip pat pritaria pasiūlytame reglamente dėl pakeitimo vertybiniais popieriais išdėstytam požiūriui į skaidrumo reikalavimus. Tačiau skaidrumo reikalavimai turi būti subalansuoti privačių ir dvišalių sandorių konfidencialumo atžvilgiu. 5 straipsnis reikalauja atskleisti informaciją tik esamiems investuotojams. Prospektai arba tapatūs siūlymo dokumentai, paskolų lygmens duomenys ir kiti pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentai turėtų būti paskelbti taip pat būsimiems investuotojams. Tačiau tokie duomenys turėtų būti viešai skelbiami tik dėl viešų sandorių, o kitais atvejais skelbiami tik būsimiems investuotojams, su kuriais siekiama sudaryti sandorį. Tuo pačiu, ECB rekomenduoja tam tikriems pakeitimams vertybiniais popieriais taikyti išimtį dėl bereikalingos informacijos atskleidimo naštos, pavyzdžiui, sandoriams grupės viduje arba jei yra tik vienas investuotojas (17).

4.3.

ECB taip pat rekomenduoja, kad 5 straipsnio 1 dalies a punkte būtų aiškiai reikalaujama paskolų lygio duomenų, taip pat toms turtu užtikrintų komercinių vekselių programoms (ABCP programa), kurios nėra visiškai remiamos arba jei pagrindinio turto terminai yra ilgesni nei vienerių metų, ir atitinkamai pakeisti šį reikalavimą, kai to reikia apsaugoti rėmėjų klientų, kurie yra įmonės, konfidencialumą (18).

5.1.

PSS sistemos sėkmė iš esmės priklauso nuo to, kaip plačiai ją naudos rinkos dalyviai. Todėl svarbu, kad kriterijai ir jų taikymas nebūtų pernelyg sudėtingi, inter alia, užtikrinant, kad investuotojams nekliudoma vykdyti jų daug apimančių išsamaus patikrinimo prievolių. Pakeitimą vertybiniais popieriais vykdančioms šalims tenka prievolė užtikrinti, kad laikomasi PSS kriterijų ir apie juos pranešti. Todėl PSS kriterijų aiškumas yra pagrindinis iniciatorių ir rėmėjų sprendimo elementas taikyti PSS sistemą ir tapti sankcijų režimo, kuris taikomas jiems neįvykdžius šių kriterijų, subjektais. ECB mano, kad dauguma kriterijų yra pakankamai aiškūs. Tačiau keletas iš jų turi būti labiau paaiškinti, kad juos aiškinantiems ir taikantiems būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir veiksmingumas (19). Todėl ECB rekomenduoja, kad tais atvejais, kai reikia išsamesnių paaiškinimų, Europos bankininkystės institucijai (EBI) suteikti įgaliojimus rengti PSS kriterijų techninius reguliavimo standartus glaudžiai bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) bei Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) (20). Nors tai pratęstų pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento visiško įgyvendinimo laikotarpį, tai būtų kompensuota mažesnių įsipareigojimų naštos nauda ir visų dalyvaujančių šalių didesniu teisiniu tikrumu.

5.2.

Patikima turto kokybė yra PSS sistemos esminis elementas ir pagrindžia PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kapitalo poreikio koeficientus. Todėl gali būti leidžiamos veiksnios paskolos, restruktūrizuotos anksčiau nei prieš trejus metus iki įtraukimo į PSS pakeitimą vertybiniais popieriais. Tačiau bet koks nukrypimas nuo šios ribos, pavyzdžiui, nurodytas Komisijos kompromisiniame tekste (21), pareikalautų dabartiniame pasiūlyme nurodytų kapitalo koeficientų perkalibravimo, kad būtų išlaikytas PSS sistemos riziką ribojantis pobūdis.

5.3.

ABCP programos galėtų padėti finansuoti realią ekonomiką. Tačiau, preferencinis reguliuojamojo kapitalo traktavimas turėtų apsiriboti ABCP programomis, kuriose nebūtų pagrindinio turto ir komercinių vekselių įsipareigojimų terminų neatitikimų. Todėl ECB rekomenduoja PSS ABCP programų pagrindiniam turtui vienerių metų, o ne trejų metų, ar iki šešerių metų, kaip pasiūlyta Tarybos kompromisiniame tekste (22), aukščiausią likutinio termino ribą, kurią dauguma esamų ABCP programų galėtų atitikti arba prie jos prisitaikyti, atsižvelgiant tai, kad vertinama, jog maždaug pusės dabartinių Europos ABCP programų pagrindinio turto likutinis terminas yra trumpesnis nei vienerių metų ir daugiausia yra sudarytas iš gautinų prekybos sumų. Rizikos ribojimo požiūriu termino neatitikimai rėmėjui nevykdant įsipareigojimų gali lemti, kad investuotojams kyla pratęsimo rizika ir jie gali patirti nuostolius, o rėmėjai gali patirti likvidumo suvaržymą ar net praradimą, jei investuotojai ilgiau nebepratęsia trumpalaikių vekselių rinkos sutrikdymo metu. Galiausiai, lanksti viršutinė termino riba galėtų sudaryti sąlygas nepageidaujamam reguliaciniam arbitražui tarp tradicinių PSS pakeitimų vertybiniais popieriais ir PSS ABCP programų, ir dėl to galėtų daryti poveikį automobilių finansavimo ir vartotojų paskolų turtu užtikrintų vertybinių popierių rinkoms.

5.4.

PSS pakeitimai vertybiniais popieriais turėtų atitikti aukštesnius skaidrumo standartus nei ne PSS pakeitimai vertybiniais popieriais, nes jiems taikoma palankesnė tvarka dėl reguliuojamojo kapitalo, kuri grindžiama, inter alia, aukštu skaidrumo laipsniu. Po sandorio sudarymo investuotojų ataskaitos yra pagrindinis investuotojų informacijos šaltinis. Todėl pasiūlytame pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente turėtų būti paaiškinta, kad aukštesni investuotojų atskaitomybės standartai yra privalomi PSS pakeitimams vertybiniais popieriais (23).

5.5.

Pakeitimai vertybiniais popieriais, kurių grąžinimas priklauso nuo įkaito pavertimo lėšomis, turėtų būti netinkami pagal PSS sistemą (24). Tokių pakeitimų vertybiniais popieriais rezultatai labai priklauso nuo prielaidų, ar rinkos rizika tinkamai suvaldyta. Gali pasireikšti rizika, kuri pasirodo didesnė, nei numatytų nepalankiausių aplinkybių atveju, ir kuri paneigia tas prielaidas. PSS sistemoje turėtų būti tinkami tik pakeitimai vertybiniais popieriais, kurių grąžinimas griežtai priklauso nuo skolininkų valios ir gebėjimų vykdyti savo įsipareigojimus.

6.1.

ECB pritaria pasiūlyto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatoms, kad pakeitimo vertybiniais popieriais šalys pačios kartu patvirtintų, jog atitinka pakeitimo vertybiniais popieriais PSS kriterijus ir kad investuotojai atliktų savo pačių išsamų patikrinimą dėl PSS atitikties. Šis esminis mechanizmas atsakomybę dėl PSS atitikties pirmiausia patiki pakeitimą vertybiniais popieriais atliekančioms šalims, kurios labiausiai ir yra tinkamos ją prisiimti. Jame taip pat vengiama mechaniško kliovimosi trečiosios šalies arba priežiūros institucijos sertifikatais ir todėl išsaugomos visų pakeitimo vertybiniais popieriais šalių paskatos elgtis apdairiai (25).

6.2.

ECB pripažįsta galimą naudą, kurią gali atnešti patyrusios trečiosios šalys, pasidalindamos savo sukaupta patirtimi tikrinant PSS atitiktį, ypač iniciatoriams, kurie anksčiau nėra atlikę pakeitimo vertybiniais popieriais arba tai darė nedažnai. Tačiau trečiosioms šalims pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentu neturėtų būti suteiktas teisėtas vaidmuo PSS patvirtinimo procese, nes tai susilpnintų PSS sistemos pagrindinį ramstį (26). Pirmiausia, toks reguliuojamas trečiųjų šalių vaidmuo patvirtinti PSS atitiktį galėtų sukelti moralinę žalą investuotojams. Investuotojai galėtų turėti mažiau paskatų taikyti nepriklausomą išsamų patikrinimą PSS pakeitimams vertybiniais popieriais, nes jie klaidingai galėtų prilyginti tokį trečiosios šalies sertifikavimą su priežiūros institucijos patvirtinimu. Be to, dėl poreikio atskirai vykdyti tokių trečiųjų šalių priežiūrą pasidarytų sudėtingiau ir būtų papildomai naudojami valstybės ištekliai. Tai taip pat sukeltų sisteminę riziką, nes tokios trečiosios šalies vieno arba daugiau PSS sertifikatų pripažinimas negaliojančiais galėtų sukelti abejonių dėl jų suteiktų visų PSS patvirtinimų. Galiausiai, toks reguliuojamas vaidmuo yra nereikalingas, kad būtų gauta tokių trečiųjų šalių siūloma pripažinta galima nauda, nes jie tiesiog galėtų sudaryti sutartį su iniciatoriais ir rėmėjais dėl atitikties PSS kriterijams konsultacijos. ECB mano, kad verčiau pakeitimo vertybiniais popieriais šalių teisinis aiškumas turėtų būti iš esmės pasiektas PSS kriterijus padarant pakankamai aiškiais (27).

6.3.

Pranešimo apie PSS procese turėtų būti užtikrintas didesnis aiškumas investuotojams prospekto santraukoje arba tapačiame informaciniame memorandume aiškiai dokumentuojant, ar PSS kriterijai išpildyti, ir kaip tai padaryta. Tai padėtų nepriklausomam išsamiam investuotojų patikrinimo procesui (28).

10.1.

ECB labai pritaria PSS kriterijų įtraukimui į bankų reguliuojamojo kapitalo sistemą pasiūlytu KRR daliniu pakeitimu, kuris patobulintų 2014 m. gruodžio mėn. Baselio pakeitimo vertybiniais popieriais pataisymus. PSS kriterijai riboja du pagrindinius PSS pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos šaltinius: struktūrinę riziką ir turto kredito riziką. Todėl žemesnė PSS pakeitimų vertybiniais popieriais rizika užtikrina santykinai žemesnį kapitalo poreikio koeficientą.

10.2.

Kapitalo poreikio koeficientų kalibravimas ir kapitalo poreikio koeficientų PSS pakeitimams vertybiniais popieriais apskaičiavimo metodų hierarchija yra susiję su naujos sistemos, skirtos išgauti teisingą balansą tarp Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atgaivinimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos riziką ribojančio pobūdžio apsaugojimo. ECB mano, kad kalibravimas, kuris sumažina PSS pakeitimų vertybiniais popieriais kapitalo poreikio koeficientus 260, 262 ir 264 straipsniuose, yra tinkamas, atsižvelgiant į jų žemesnės rizikos pobūdį.

10.3.

Atsižvelgiant į metodų hierarchiją, ECB mano, kad straipsnio 254 3 dalyje esantys pakeitimai yra pirmas teigiamas žingsnis link lygiavertiškesnio PSS pakeitimų vertybiniais popieriais, išleistų skirtingose Sąjungos jurisdikcijose, reguliavimo. Parengtos nuostatos veiksmingai leidžia kredito įstaigoms kapitalo poreikio koeficientus priskirti pakeitimo vertybiniais popieriais išorės reitingais pagrįstam metodui (SEC-ERBA), lygiu, taikytinu pagal pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA), atsižvelgiant į tam tikras sąlygas (31). Pasiūlymas reiškia, kad Sąjungos jurisdikcijose išleistiems pakeitimams vertybiniais popieriais, kuriems taikoma valstybės reitingo aukštesnioji riba ir kitos ribojančios metodikos, kurios lemia žymiai didesnius kapitalo poreikio koeficientus pagal SEC-ERBA negu pagal SEC-SA, nepaisant aplinkybės, kad SEC-SA naudojimas paprastai lemtų didžiausius kapitalo poveikio koeficientus. Tačiau pasiūlymas atveria kelią arbitražo galimybėms, jei bankai selektyviai taiko SEC-SA aukštesniąją ribą kai kuriems, bet ne visiems tinkamiems pakeitimams vertybiniais popieriais. Tuo pačiu metu vienodas traktavimas nebus veiksmingas, jei kai kuriose jurisdikcijose aukštutinė riba leidžiama, o kai kuriose neleidžiama dėl to, kad pagal nacionalinės priežiūros diskreciją galima teikti patvirtinimą arba jo nesuteikti.

10.4.

ECB rekomenduoja nebeleisti naudoti SEC-ERBA (32) tik PSS pakeitimams vertybiniais popieriais. Tai leistų vienodai traktuoti visus Sąjungos PSS pakeitimus vertybiniais popieriais tarpusavyje bei Sąjungos PSS pakeitimus vertybiniais popieriais ir ne Sąjungos PSS pakeitimus vertybiniais popieriais, išleistus jurisdikcijose, kuriose neleidžiama naudoti išorės reitingų ir dėl to taikyti SEC-ERBA. Tuo pačiu metu, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos riziką ribojantis pobūdis yra apsaugojamas, nes PSS pakeitimas vertybiniais popieriais turi mažesnę struktūrinę ir turto kokybės riziką ir todėl, formule grįsto SEC-SA, vietoj SEC-ERBA, taikymas gali būti pagrįstas. Be to, PSS hierarchijos supaprastinimas pašalintų arbitražo galimybę (33). Tačiau kompetentingos institucijos turėtų išlaikyti savo diskreciją taikyti kapitalo poreikio koeficientus, didesnius nei tie, kurie gaunami taikant SEC-SA PSS pakeitimams vertybiniais popieriais (kaip ir ne PSS pakeitimams vertybiniais popieriais), kai tai pagrįsta kiekvienu atveju, pavyzdžiui, dėl likusių struktūrinių problemų arba kitų susijusių rizikos šaltinių, nepakankamai įvertintų visais standartizavimo metodo atvejais (34). Svarbu pažymėti, kad ECB rekomendacija neleisti taikyti SEC-ERBA, priklauso nuo turto kokybės ir pačių subjektų vykdomo patvirtinimo aukštų standartų (35).

11.1.

Pasiūlytas KRR pakeitimas nustato diferencijuotus kapitalo reikalavimus sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus (36). Sintetiniai pakeitimai vertybiniais popieriais gali paremti bendruosius pasiūlytų reglamentų tikslus, įskaitant teikti finansavimą realiajai ekonomikai. Tačiau, riziką ribojančios perspektyvos požiūriu, argumentai dėl kapitalo poreikio koeficientų sumažinimo tam tikriems sintetiniams pakeitimams vertybiniais popieriais nėra tokie solidūs kaip dėl tradicinių PSS pakeitimų vertybiniais popieriais. Pažymėtina, kad šiuo metu yra ribotai duomenų dėl sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais apimčių ir jų vykdymo dėl jų privatumo. Todėl ECB pripažįsta atsargų Komisijos požiūrį, kai lengvatinė tvarka yra griežtai ribojama sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pogrupiui.

11.2.

Be to, reikalavimus atitinkančių sintetinių struktūrų sistemos rizikos ribojimas turėtų būti toliau sustiprintas plečiant kriterijus, specialiai pritaikytus sintetiniams pakeitimams vertybiniais popieriais. Pasiūlytas tradicinių PSS pakeitimų vertybiniais popieriais reikalavimų taikymas sintetiniams pakeitimams vertybiniais popieriais pagal 270 straipsnio a punktą pasiūlytame KRR pakeitime šiuo atžvilgiu yra netinkamas, nes tradicinių ir sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais struktūriniai bruožai labai skiriasi. Tuo pačiu metu, kriterijai, būdingi sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais sandoriams neturėtų būti taikomi plačiau, nei nurodyta pagal siaurą taikymo sritį 270 straipsnyje (37).