Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 32014O0043

    2014 m. lapkričio 6 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/571, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (ECB/2014/43)

    OL L 93, 2015 4 9, p. 82—102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Dokumento teisinis statusas Nebegalioja, Galiojimo pabaigos data: 31/01/2022; panaikino 32021O0835

    ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2015/571/oj

    9.4.2015   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 93/82


    EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/571

    2014 m. lapkričio 6 d.

    kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (ECB/2014/43)

    EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

    atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1),

    atsižvelgdama į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (2),

    atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 11 d. Gaires ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (3),

    kadangi:

    (1)

    būtina atnaujinti vertybinių popierių emisijų statistikos rengimą, atsižvelgiant į 2010 m. Europos sąskaitų sistemos atnaujinimus, ir šioje sistemoje pradėti rengti finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB), vertybinių popierių emisijų statistiką;

    (2)

    taip pat būtina iš dalies pakeisti Gairėse ECB/2014/15 (4) nustatytus atskaitomybės reikalavimus mokėjimo operacijoms, kuriose dalyvauja ne pinigų finansų įstaigos, užtikrinant tinkamą tam tikrų nacionalinių mokėjimo priemonių ir paslaugų, kurios nėra aiškiai numatytos ar kurioms nėra aiškiai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB (5), apskaitymą,

    PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

    1 straipsnis

    Gairių ECB/2014/15 II priedo daliniai pakeitimai

    Gairių ECB/2014/15 II priedas iš dalies keičiamas taip:

    1.

    12 dalis pakeičiama šių gairių priedo tekstu;

    2.

    16 dalyje 3 lentelė pakeičiama taip:

     

    „Išsiųsta

    Gauta

    Papildomi straipsniai

    Operacijų skaičius

    Operacijų vertė

    Operacijų skaičius

    Operacijų vertė

    Operacijos pagal mokėjimo priemonės tipą

    Kredito pervedimai

    Inicijuoti elektroniniu būdu

    iš jų:

     

     

     

     

    Inicijuoti kaip vienkartinis mokėjimas

     

     

     

     

    iš jų:

     

     

     

     

    Per internetinę bankininkystę atliekami el. mokėjimai

    Geo 1

    Geo 1

    Sąskaitos kreditavimas paprastu įrašu

    Geo 0

    Geo 0

    Sąskaitos debetavimas paprastu įrašu

    Geo 0

    Geo 0

     

     

     

    Piniginė perlaida

    Geo 3

    Geo 3

    Geo 2

    Geo 2

    Operacijos, atliekamos per telekomunikacijų, skaitmeninį arba IT įrenginį

    Geo 1

    Geo 1

    Geo 2

    Geo 2

    Kitos paslaugos (nenumatytos Mokėjimo paslaugų direktyvoje)

    Geo 4

    Geo 4

    —“

    3.

    16 dalyje pridedama ši apibrėžtis:

    Kitos paslaugos (nenumatytos Mokėjimo paslaugų direktyvoje) – su mokėjimu susijusios paslaugos, išskyrus Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas paslaugas.“

    2 straipsnis

    Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

    1.   Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

    2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai imasi reikalingų priemonių šių gairių priedui vykdyti ir jį taikyti nuo priėmimo dienos.

    3.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai imasi reikalingų priemonių šių gairių 1 straipsnio 2 daliai vykdyti ir ją taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d.

    3 straipsnis

    Adresatai

    Šios gairės skirtos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

    Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. lapkričio 6 d.

    ECB valdančiosios tarybos vardu

    ECB pirmininkas

    Mario DRAGHI


    (1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

    (2)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

    (3)  OL L 35, 2011 2 9, p. 31.

    (4)  2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (OL L 340, 2014 11 26, p. 1).

    (5)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).


    PRIEDAS

    „12 DALIS

    Vertybinių popierių emisijų statistika

    1 skyrius: Įvadas

    euro zonos vertybinių popierių emisijų statistikoje teikiami du pagrindiniai suvestiniai rodikliai:

    euro zonos rezidentų visos emisijos bet kuria valiuta ir

    visos emisijos visame pasaulyje eurais tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

    Esminis suskirstymas daromas remiantis emitento rezidavimo vieta: visi Eurosistemos NCB kartu teikia informaciją apie visas euro zonos rezidentų emisijas (1). Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) teikia duomenis apie „likusio pasaulio“ sektoriaus (LP), t. y. visų ne euro zonos rezidentų (įskaitant tarptautines organizacijas, kurios nėra euro zonos rezidentės), emisijas.

    Šioje lentelėje apibendrinami atskaitomybės reikalavimai.

     

    Vertybinių popierių emisijos

    euro zonos rezidentų

    (kiekvienas NCB pateikia duomenis apie savo vidaus rezidentus)

    Likusio pasaulio sektoriaus rezidentų

    (TAB/NCB)

    Ne euro zonos valstybės narės

    Kitos šalys

    Eurais/nacionaline valiuta

    A blokas

    B blokas

    Kitomis valiutomis  (2)

    C blokas

    D bloko

    teikti nereikia

    2 skyrius: Atskaitomybės reikalavimai

    1 lentelė

    A bloko ataskaitos forma, skirta NCB

     

    VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA

    Likučiai

    Bendroji emisija

    Išpirkimai

    Grynoji emisija (4)

     

    A1

    A2

    A3

    A4

    1.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (3)

    Iš viso

    S1

    S68

    S135

    S202

    ECB/NCB

    S2

    S69

    S136

    S203

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S3

    S70

    S137

    S204

    KFT

    S4

    S71

    S138

    S205

    Iš jų: FPB

    S5

    S72

    S139

    S206

    Finansiniai pagalbininkai

    S6

    S73

    S140

    S207

    Priklausomos finansų įstaigos

    S7

    S74

    S141

    S208

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S8

    S75

    S142

    S209

    Ne finansų bendrovės

    S9

    S76

    S143

    S210

    Centrinė valdžia

    S10

    S77

    S144

    S211

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S11

    S78

    S145

    S212

    Socialinės apsaugos fondai

    S12

    S79

    S146

    S213

     

     

     

     

     

    2.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (3)

    Iš viso

    S13

    S80

    S147

    S214

    ECB/NCB

    S14

    S81

    S148

    S215

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S15

    S82

    S149

    S216

    KFT

    S16

    S83

    S150

    S217

    Iš jų: FPB

    S17

    S84

    S151

    S218

    Finansiniai pagalbininkai

    S18

    S85

    S152

    S219

    Priklausomos finansų įstaigos

    S19

    S86

    S153

    S220

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S20

    S87

    S154

    S221

    Ne finansų bendrovės

    S21

    S88

    S155

    S222

    Centrinė valdžia

    S22

    S89

    S156

    S223

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S23

    S90

    S157

    S224

    Socialinės apsaugos fondai

    S24

    S91

    S158

    S225

     

     

     

     

     

    2.1.   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:

    Iš viso

    S25

    S92

    S159

    S226

    ECB/NCB

    S26

    S93

    S160

    S227

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S27

    S94

    S161

    S228

    KFT

    S28

    S95

    S162

    S229

    Iš jų: FPB

    S29

    S96

    S163

    S230

    Finansiniai pagalbininkai

    S30

    S97

    S164

    S231

    Priklausomos finansų įstaigos

    S31

    S98

    S165

    S232

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S32

    S99

    S166

    S233

    Ne finansų bendrovės

    S33

    S100

    S167

    S234

    Centrinė valdžia

    S34

    S101

    S168

    S235

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S35

    S102

    S169

    S236

    Socialinės apsaugos fondai

    S36

    S103

    S170

    S237

     

     

     

     

     

    2.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:

    Iš viso

    S37

    S104

    S171

    S238

    ECB/NCB

    S38

    S105

    S172

    S239

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S39

    S106

    S173

    S240

    KFT

    S40

    S107

    S174

    S241

    Iš jų: FPB

    S41

    S108

    S175

    S242

    Finansiniai pagalbininkai

    S42

    S109

    S176

    S243

    Priklausomos finansų įstaigos

    S43

    S110

    S177

    S244

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S44

    S111

    S178

    S245

    Ne finansų bendrovės

    S45

    S112

    S179

    S246

    Centrinė valdžia

    S46

    S113

    S180

    S247

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S47

    S114

    S181

    S248

    Socialinės apsaugos fondai

    S48

    S115

    S182

    S249

     

     

     

     

     

    2.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

    Iš viso

    S49

    S116

    S183

    S250

    ECB/NCB

    S50

    S117

    S184

    S251

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S51

    S118

    S185

    S252

    KFT

    S52

    S119

    S186

    S253

    Iš jų: FPB

    S53

    S120

    S187

    S254

    Finansiniai pagalbininkai

    S54

    S121

    S188

    S255

    Priklausomos finansų įstaigos

    S55

    S122

    S189

    S256

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S56

    S123

    S190

    S257

    Ne finansų bendrovės

    S57

    S124

    S191

    S258

    Centrinė valdžia

    S58

    S125

    S192

    S259

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S59

    S126

    S193

    S260

    Socialinės apsaugos fondai

    S60

    S127

    S194

    S261

     

     

     

     

     

    3.   BIRŽINĖS AKCIJOS  (5)

    Iš viso

    S61

    S128

    S195

    S262

    ECB/NCB

    S62

    S129

    S196

    S263

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S63

    S130

    S197

    S264

    KFT

    S64

    S131

    S198

    S265

    Finansiniai pagalbininkai

    S65

    S132

    S199

    S266

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S66

    S133

    S200

    S267

    Ne finansų bendrovės

    S67

    S134

    S201

    S268

     

     

     

     

     


    2 lentelė

    C bloko ataskaitos forma, skirta NCB

     

    VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//KITOMIS VALIUTOMIS

    Likučiai

    Bendroji emisija

    Išpirkimai

    Grynoji emisija

     

    C1

    C2

    C3

    C4

    4.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

    Iš viso

    S269

    S335

    S401

    S467

    ECB/NCB

    S270

    S336

    S402

    S468

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S271

    S337

    S403

    S469

    KFT

    S272

    S338

    S404

    S470

    Iš jų: FPB

    S273

    S339

    S405

    S471

    Finansiniai pagalbininkai

    S274

    S340

    S406

    S472

    Priklausomos finansų įstaigos

    S275

    S341

    S407

    S473

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S276

    S342

    S408

    S474

    Ne finansų bendrovės

    S277

    S343

    S409

    S475

    Centrinė valdžia

    S278

    S344

    S410

    S476

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S279

    S345

    S411

    S477

    Socialinės apsaugos fondai

    S280

    S346

    S412

    S478

     

     

     

     

     

    5.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

    Iš viso

    S281

    S347

    S413

    S479

    ECB/NCB

    S282

    S348

    S414

    S480

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S283

    S349

    S415

    S481

    KFT

    S284

    S350

    S416

    S482

    Iš jų: FPB

    S285

    S351

    S417

    S483

    Finansiniai pagalbininkai

    S286

    S352

    S418

    S484

    Priklausomos finansų įstaigos

    S287

    S353

    S419

    S485

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S288

    S354

    S420

    S486

    Ne finansų bendrovės

    S289

    S355

    S421

    S487

    Centrinė valdžia

    S290

    S356

    S422

    S488

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S291

    S357

    S423

    S489

    Socialinės apsaugos fondai

    S292

    S358

    S424

    S490

     

     

     

     

     

    5.1   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:

    Iš viso

    S293

    S359

    S425

    S491

    ECB/NCB

    S294

    S360

    S426

    S492

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S295

    S361

    S427

    S493

    KFT

    S296

    S362

    S428

    S494

    Iš jų: FPB

    S297

    S363

    S429

    S495

    Finansiniai pagalbininkai

    S298

    S364

    S430

    S496

    Priklausomos finansų įstaigos

    S299

    S365

    S431

    S497

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S300

    S366

    S432

    S498

    Ne finansų bendrovės

    S301

    S367

    S433

    S499

    Centrinė valdžia

    S302

    S368

    S434

    S500

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S303

    S369

    S435

    S501

    Socialinės apsaugos fondai

    S304

    S370

    S436

    S502

     

     

     

     

     

    5.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:

    Iš viso

    S305

    S371

    S437

    S503

    ECB/NCB

    S306

    S372

    S438

    S504

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S307

    S373

    S439

    S505

    KFT

    S308

    S374

    S440

    S506

    Iš jų: FPB

    S309

    S375

    S441

    S507

    Finansiniai pagalbininkai

    S310

    S376

    S442

    S508

    Priklausomos finansų įstaigos

    S311

    S377

    S443

    S509

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S312

    S378

    S444

    S510

    Ne finansų bendrovės

    S313

    S379

    S445

    S511

    Centrinė valdžia

    S314

    S380

    S446

    S512

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S315

    S381

    S447

    S513

    Socialinės apsaugos fondai

    S316

    S382

    S448

    S514

     

     

     

     

     

    5.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

    Iš viso

    S317

    S383

    S449

    S515

    ECB/NCB

    S318

    S384

    S450

    S516

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S319

    S385

    S451

    S517

    KFT

    S320

    S386

    S452

    S518

    Iš jų: FPB

    S321

    S387

    S453

    S519

    Finansiniai pagalbininkai

    S322

    S388

    S454

    S520

    Priklausomos finansų įstaigos

    S323

    S389

    S455

    S521

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S324

    S390

    S456

    S522

    Ne finansų bendrovės

    S325

    S391

    S457

    S523

    Centrinė valdžia

    S326

    S392

    S458

    S524

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S327

    S393

    S459

    S525

    Socialinės apsaugos fondai

    S328

    S394

    S460

    S526

     

     

     

     

     

    6.   BIRŽINĖS AKCIJOS

    Iš viso

    S329

    S395

    S461

    S527

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S330

    S396

    S462

    S528

    KFT

    S331

    S397

    S463

    S529

    Finansiniai pagalbininkai

    S332

    S398

    S464

    S530

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S333

    S399

    S465

    S531

    Ne finansų bendrovės

    S334

    S400

    S466

    S532


    3 lentelė

    A bloko papildomų straipsnių ataskaitos forma, skirta NCB

     

    VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA

    Likučiai

    Bendroji emisija

    Išpirkimai

    Grynoji emisija

     

    A1

    A2

    A3

    A4

    6.   BIRŽINĖS AKCIJOS

    Priklausomos finansų įstaigos

    S533

    S544

    S555

    S566

     

     

     

     

     

    7.   NEBIRŽINĖS AKCIJOS

    Iš viso

    S534

    S545

    S556

    S567

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S535

    S546

    S557

    S568

    KFT

    S536

    S547

    S558

    S569

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S537

    S548

    S559

    S570

    Ne finansų bendrovės

    S538

    S549

    S560

    S571

     

     

     

     

     

    8.   KITOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS

    Iš viso

    S539

    S550

    S561

    S572

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S540

    S551

    S562

    S573

    KFT

    S541

    S552

    S563

    S574

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S542

    S553

    S564

    S575

    Ne finansų bendrovės

    S543

    S554

    S565

    S576

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    1.   Emitento rezidavimo vieta

    Atskaitingosios šalies nerezidentams priklausančių patronuojamųjų bendrovių, kurios veikia atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, emisijos turi būti laikomos atskaitingosios šalies vienetų rezidentų emisijomis.

    Pagrindinių buveinių, esančių atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, kurios veikia tarptautiniu mastu, emisijos taip pat turi būti laikomos vienetų rezidentų emisijomis. Pagrindinių buveinių arba patronuojamųjų bendrovių, esančių už atskaitingosios šalies ekonominės teritorijos ribų, bet priklausančių atskaitingosios šalies rezidentams, emisijos turi būti laikomos nerezidentų emisijomis. Pavyzdžiui, Volkswagen Brazil emisijos laikomos emisijomis, išleistomis subjektų, kurie yra Brazilijos vienetai rezidentai, o ne atskaitingosios šalies teritorijos rezidentai. Jei įmonė neturi fizinės išraiškos, jos rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus įmonė įsteigta ar įregistruota (6).

    Kad emisijos nebūtų apskaitomos du kartus ar neliktų neįskaitytos, duomenų apie specialiosios paskirties vienetų (SPV) emisijas teikimas turi būti sprendžiamas dvišaliu susitarimu, dalyvaujant atitinkamiems duomenų teikėjams. NCB, o ne TAB, praneša apie SPV, atitinkančių 2010 m. ESS rezidavimo vietos kriterijus ir laikomų euro zonos rezidentėmis, emisijas.

    2.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius

    Emisijos turi būti priskiriamos tam sektoriui, kuriam tenka atsakomybė už išleistus vertybinius popierius. Skirstymas pagal sektorius apima šiuos 12 emitentų tipų:

    ECB/NCB,

    kitos PFĮ,

    KFT,

    iš jų: finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais,

    finansiniai pagalbininkai,

    priklausomos finansų įstaigos,

    draudimo bendrovės ir pensijų fondai (7),

    ne finansų bendrovės,

    centrinė valdžia,

    krašto (regiono) ir vietos valdžia,

    socialinės apsaugos fondai,

    tarptautinės institucijos.

    SPV išleisti vertybiniai popieriai, kai galutinę atsakomybę už emisiją prisiima patronuojanti bendrovė, o ne SPV, turi būti priskirti patronuojančiai bendrovei, o ne SPV. Pavyzdžiui, AJAX Electronics, euro zonos šalyje „A šalis“ esančios ne finansų bendrovės, SPV emisijos turėtų būti priskirtos ne finansų bendrovių sektoriui, ir duomenis apie jas turėtų teikti A šalis. Tačiau SPV ir jo patronuojanti bendrovė turi būti tos pačios šalies rezidentai. Kai patronuojanti bendrovė nėra atskaitingosios šalies rezidentė, SPV turi būti laikomas atskaitingosios šalies menamuoju rezidentu, ir emisijos sektorius turi būti suderintas su SPV ekonomine funkcija. Pavyzdžiui, jeigu ACME Motors būtų ne finansų bendrovė Japonijos rezidentė, kuri gamina automobilius, o ACME Motor Finance būtų patronuojamoji bendrovė euro zonos šalies „B šalis“ rezidentė, ACME Motor Finance emisijos turėtų būti priskiriamos B šalies priklausomoms finansų įstaigoms, kadangi patronuojanti bendrovė ACME Motors nėra tos pačios šalies rezidentė. Vienintelė išimtis taikoma valdžios sektoriaus SPV, tokiu atveju nurodant, kad vertybinius popierius išleido valdžios sektorius patronuojančios bendrovės šalyje (8).

    Viešoji bendrovė, kuri privatizuojama išleidžiant biržines akcijas, turi būti priskirta ne finansų bendrovių sektoriui. Taip pat viešoji kredito įstaiga (KĮ), kuri privatizuojama, turi būti priskirta PFĮ, išskyrus centrinius bankus sektoriui. Namų ūkių arba ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, emisijos turi būti priskirtos ne finansų bendrovių emisijoms.

    3.   Emisijų terminas

    Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba trumpiau, net jei jie išleisti pagal ilgesnės trukmės galimybes.

    Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra ilgesnis nei vieneri metai. Emisijos su pasirenkamomis išpirkimo datomis, kurių paskutinė yra daugiau negu po vienerių metų, ir emisijos su nefiksuotais terminais, yra priskiriamos prie ilgalaikių.

    Nereikalaujama dvejų metų trukmės išskyrimo kaip PFĮ balanso statistikoje.

    4.   Ilgalaikių skolos vertybinių popierių skirstymas pagal palūkanų normą

    Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai skirstomi į:

     

    Fiksuotos palūkanų normos skolos vertybinius popierius, t. y. skolos vertybinius popierius, kurių išleidimo ir išpirkimo vertė sutampa, ir skolos vertybiniai popieriai, kurie išleidžiami su diskontu ar premija nominaliosios vertės atžvilgiu.

     

    Kintamos palūkanų normos skolos vertybinius popierius, t. y. skolos vertybinius popierius, kurių atkarpos palūkanų normos ir (arba) pagrindinės sumos mokėjimai yra susieti su bendruoju prekių ir paslaugų kainų indeksu (pavyzdžiui, vartotojų kainų indeksu), palūkanų norma arba turto kaina, lemiančiais kintamus nominalius atkarpos mokėjimus visą emisijos galiojimo laiką. Vertybinių popierių emisijų statistikos tikslais mišrios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai priskiriami prie kintamos palūkanų normos (9).

     

    Nulinės atkarpos obligacijas, kurios išleidžiamos diskontuotos, t. y. priemones, pagal kurias neatliekami palūkanų mokėjimai ir kurios išleidžiamos su dideliu diskontu nominaliosios vertės atžvilgiu. Dažniausiai diskontas atitinka per obligacijos galiojimo laikotarpį susikaupusias palūkanas.

    5.   Emisijų klasifikavimas

    Emisijos analizuojamos pagal dvi dideles grupes: a) skolos vertybiniai popieriai (10) ir b) biržinės akcijos (11). Stengiamasi pateikti kiek įmanoma daugiau duomenų apie privačiai išplatintus vertybinius popierius. Pinigų rinkos popieriai neatskiriamai įtraukiami kaip skolos vertybinių popierių dalis. Duomenys apie nebiržines akcijas (12) ir kitus nuosavybės vertybinius popierius (13) gali būti savanoriškai teikiami kaip du atskiri papildomi straipsniai. Tai neapima pinigų rinkos fondų ir kitų investicinių fondų išleistų akcijų/vienetų.

    Toliau pateikiamas nebaigtinis priemonių, kurias apima vertybinių popierių emisijų statistika, sąrašas:

    a)

    Skolos vertybiniai popieriai

    i)

    Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

    Įtraukiamos bent šios priemonės:

    iždo vekseliai ir kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valdžios sektorius,

    perleidžiamieji trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia finansų ir ne finansų bendrovės. Tokiems vertybiniais popieriams taikomi įvairūs terminai, įskaitant šiuos: komerciniai vekseliai, skoliniai įsipareigojimai, prekybos vekseliai, įsakomieji vekseliai ir indėlių sertifikatai,

    trumpalaikiai vertybiniai popieriai, išleisti pagal ilgalaikes užtikrinto vekselių išleidimo programas,

    bankų akceptai.

    ii)

    Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

    Įtraukiamos bent šios pavyzdinės priemonės:

    pareikštinės obligacijos,

    subordinuotosios obligacijos,

    pasirenkamų išpirkimo datų obligacijos, kurių paskutinė data yra vėliau kaip po vienerių metų,

    neterminuotos arba pratęsiamosios obligacijos,

    kintamo pajamingumo obligacijos,

    konvertuojamosios obligacijos,

    padengtos obligacijos,

    indeksuotieji vertybiniai popieriai, kurių pagrindinės sumos vertė yra susieta su kainos indeksu, prekės kaina arba valiutos kurso indeksu,

    didelio diskonto obligacijos, kurių atkarpų mokėjimai maži ir kurios išleidžiamos diskontuotos nurodytosios vertės atžvilgiu,

    nulinės atkarpos obligacijos,

    euroobligacijos,

    pasaulinės obligacijos,

    privačiai išleistos obligacijos,

    vertybiniai popieriai, atsiradę konvertavus paskolas,

    paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis,

    bendrovių obligacijos ir kitas skolintas kapitalas, kuriuos galima konvertuoti į akcijas (ar tai būtų jų emitento akcijos, ar kitos bendrovės akcijos), iki tol, kol jie nėra konvertuoti. Jei konvertavimo galimybę galima atskirti nuo pagrindinės obligacijos, ši galimybė laikoma išvestine finansine priemone ir čia neįtraukiama,

    akcijos ar pajai, už kuriuos gaunamos pastovios pajamos, bet nenumatomas dalyvavimas skirstant bendrovės likutinę vertę, kai bendrovė likviduojama, įskaitant nedalyvavimo privilegijuotąsias akcijas,

    finansinis turtas, išleistas kaip paskolų, hipotekos, kredito kortelių skolos, gautinų sumų ir kito turto pakeitimo vertybiniais popieriais dalis.

    Neįeina šios priemonės:

    sandoriai vertybiniais popieriais kaip atpirkimo sandorių dalis,

    neperleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos,

    neperleidžiamosios paskolos.

    b)

    Biržinės akcijos

    Biržinės akcijos apima:

    akcinių bendrovių išleistas kapitalo akcijas,

    išpirktas akcijas akcinėse bendrovėse,

    akcinių bendrovių išleistas dividendų akcijas,

    pirmenybines arba privilegijuotąsias akcijas ar pajus, kurie suteikia teisę dalyvauti skirstant bendrovės likutinę vertę, kai bendrovė likviduojama. Jie gali būti įtraukti arba neįtraukti į pripažintos biržos sąrašus,

    privačiai išplatintus vertybinius popierius, jei įmanoma.

    Jei bendrovė privatizuojama, ir Vyriausybė pasilieka tam tikrą privatizuotos bendrovės akcijų dalį, o likusios yra kotiruojamos reguliuojamoje rinkoje, visa bendrovės kapitalo vertė apskaitoma kaip biržinių akcijų likučiai, kadangi visos akcijos potencialiai bet kuriuo metu gali būti parduotos rinkos verte. Tas pat taikoma, jei akcijų dalis parduodama dideliems investuotojams, ir vertybinių popierių biržoje prekiaujama tik likusia dalimi, t. y. laisvomis akcijomis.

    Į biržines akcijas neįeina:

    pasiūlytos, tačiau išleidus neišpirktos akcijos,

    bendrovių obligacijos ir skolintas kapitalas, kuriuos galima konvertuoti į akcijas, kurie įtraukiami, kai tik konvertuojami į akcijas,

    korporuotų bendrovių neribotos atsakomybės partnerių nuosavybės priemonės,

    valdžios sektoriaus investicijos į tarptautinių organizacijų, teisiškai įsteigtų kaip akcinės bendrovės, kapitalą,

    premijinių akcijų emisijos tik išleidimo metu ir akcijų skaidymo emisijos. Tačiau premijinės akcijos ir padalintos akcijos yra neatskiriamai įtraukiamos į visą biržinių akcijų kiekį.

    6.   Emisijų valiuta

    Dviejų valiutų obligacijos turi būti klasifikuojamos pagal valiutą, kuria obligacijos išreikštos. Dviejų valiutų obligacijos yra apibrėžiamos kaip obligacijos, kurios išperkamos arba atkarpos mokamos ne ta valiuta, kuria išreikštos obligacijos. Jei pasaulinė obligacija yra išleista daugiau nei viena valiuta, kiekviena emisijos dalis ataskaitose turi būti nurodoma kaip atskira emisija pagal jos emisijos valiutą. Kai emisijos yra išreikštos dviem valiutomis, pvz., 70 % eurais ir 30 % JAV doleriais, jei įmanoma, atitinkamos sudedamosios emisijos dalys pateikiamos atskirai pagal valiutą, kuria jos išreikštos. Taigi pateiktame pavyzdyje 70 % emisijos turi būti pateikiama kaip emisija eurais/nacionaline valiuta (14), o 30 % kaip emisija kitomis valiutomis. Kai neįmanoma atskirai nurodyti emisijos sudedamųjų dalių pagal valiutą, atskaitingosios šalies faktinis suskirstymas turi būti nurodytas nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose.

    7.   Emisijos apskaitymo laikas

    Emisija laikoma išplatinta tuomet, kai emitentas gauna apmokėjimą, o ne tuomet, kai sindikatas prisiima įsipareigojimą.

    8.   Atsargų ir srautų suderinimas

    NCB privalo teikti informaciją apie trumpalaikių bei ilgalaikių skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų likučius, bendrąsias emisijas, išpirkimą ir grynąsias emisijas.

    Toliau lentelėje pateikiama ryšių tarp atsargų (t. y. likučių) ir srautų (t. y. bendrųjų emisijų, išpirkimo ir grynųjų emisijų) schema. Praktiškai šis ryšys yra sudėtingesnis dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, pakartotinai investuotų (t. y. susikaupusių) palūkanų, perklasifikavimų, pataisymų ir kitų patikslinimų.

    i)

    Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

    Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

    +

    Bendroji emisija ataskaitiniu laikotarpiu

    Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį

    +

    Perklasifikavimas ir kiti pakeitimai

    ii)

    Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

    Neišpirktų vertybinių popierių emisijos likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

    +

    Grynoji emisija ataskaitiniu laikotarpiu

     

     

    +

    Perklasifikavimas ir kiti pakeitimai

    a)   Bendroji emisija

    Bendroji emisija per ataskaitinį laikotarpį turi apimti visas skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijas, kai emitentas naujai sukurtus vertybinius popierius parduoda už grynuosius pinigus. Ji susijusi su reguliariu naujų priemonių kūrimu. Emisijų užbaigimo momentu laikomas tas momentas, kai yra atliktas mokėjimas; todėl apskaitant emisijas stengiamasi kuo tiksliau atspindėti emisijos apmokėjimo laiką.

    Dėl biržinių akcijų – į bendrąją emisiją įeina bendrovių, įskaitant naujai sukurtų arba privačiomis bendrovėmis tapusių viešųjų bendrovių, kurios pirmą kartą įtraukiamos į biržos sąrašus, už grynuosius pinigus išleistos naujos akcijos. Į bendrąją emisiją taip pat įtraukiamos naujai sukurtos akcijos, išleistos už grynuosius pinigus privatizavus viešąsias bendroves, kai bendrovės akcijos įtraukiamos į biržos sąrašus. Čia neįtraukiamos premijinių akcijų emisijos (15). Duomenys apie bendrąją emisiją neteikiami, kai bendrovė tik įtraukiama į biržos sąrašus, bet nepritraukiamas naujas kapitalas.

    Į bendrąją emisiją ar išpirkimą neįtraukiami egzistuojančių vertybinių popierių mainai ar perdavimai, įvykę perėmimo ar susijungimo metu (16), išskyrus naujas priemones, kurias už grynuosius pinigus sukūrė ar išleido euro zonos rezidentas.

    Vertybinių popierių, kurie vėliau gali būti konvertuoti į kitas priemones, emisijos turi būti apskaitomos kaip jų pradinės priemonės kategorijos emisijos; konvertuojant jie nurodomi kaip iš tos priemonių kategorijos išpirkti, ir tokia pat suma nurodomi kaip bendroji emisija naujoje kategorijoje (17).

    b)   Išpirkimai

    Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį – tai visi emitento atpirkti skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos, kai investuotojas už vertybinius popierius gauna grynuosius pinigus. Dėl išpirkimų priemonės reguliariai išbraukiamos. Jie apima visus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra suėjęs, taip pat kurie išperkami prieš terminą. Prie išpirkimų priskiriami ir bendrovių akcijų atpirkimai, jei bendrovė atperka visas akcijas už grynuosius pinigus prieš pasikeičiant bendrovės teisiniam statusui, arba atperka dalį savo akcijų už grynuosius pinigus ir tuomet jas panaikina, dėl ko sumažėja kapitalas. Bendrovių akcijų atpirkimas nepriskiriamas prie išpirkimų, jeigu jis nurodo bendrovės investavimą į savo nuosavas akcijas (18).

    Duomenys apie išpirkimus neteikiami, kai pašalinama iš vertybinių popierių biržos sąrašų.

    c)   Grynoji emisija

    Grynoji emisija – tai visų bendrųjų emisijų ir visų išpirkimų per ataskaitinį laikotarpį skirtumas.

    Biržinių akcijų likučiai turi padengti visų rezidentų biržinių akcijų rinkos vertę. Todėl euro zonos valstybės pateikti duomenys apie biržinių akcijų likučius gali padidėti arba sumažėti pasikeitus į biržos sąrašus įtraukto subjekto rezidencijos vietai. Tai taip pat taikoma bendrovių perėmimo arba susijungimo atveju, kai už grynuosius pinigus nesukuriama ir neišleidžiama naujų priemonių ir (arba) jos nėra išperkamos už grynuosius pinigus ir panaikinamos. Kad skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos nebūtų apskaitomos du kartus ar išvis neliktų neįskaitytos, kai pasikeičia emitento rezidavimo šalis, atitinkami NCB turi tarpusavyje suderinti tokio įvykio pranešimo laiką.

    9.   Vertinimas

    Vertybinių popierių emisijos vertę sudaro du komponentai: kaina ir, kai emisija yra išreikšta ne ta valiuta, kuria pateikiami duomenys – valiutos kursas.

    NCB turi pateikti duomenis apie trumpalaikius skolos vertybinius popierius nurodytąja verte (19), o apie biržines akcijas – rinkos verte. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių vertinimui gali būti naudojami skirtingi metodai, priklausomai nuo palūkanų normos tipo, kurie lemia mišrų visumos vertinimą. Pavyzdžiui, fiksuotos ir kintamos palūkanų normų emisijos paprastai vertinamos nurodytąja verte, o nulinės atkarpos obligacijos – nominaliąja verte. Paprastai nulinės atkarpos obligacijų kiekis yra santykinai nedidelis, todėl kodų sąraše nenumatyta mišraus vertinimo reikšmė; visa ilgalaikių skolos vertybinių popierių suma pateikiama nurodytąja verte. Tais atvejais, kai reiškinio dydis yra reikšmingas, jam taikoma „nenurodyta“ (Z) vertė. Apskritai tais atvejais, kai taikomas mišrus vertinimas, NCB pateikia paaiškinimą požymių lygmeniu pagal III priede nurodytus požymius.

    a)

    Kainų vertinimas

    Biržinių akcijų atsargos ir srautai turi būti teikiami rinkos verte.

    Išimtis iš taisyklės, kad skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai turi būti apskaitomi nurodytąja verte, taikoma didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms, kurių likučiai ir bendroji emisija apskaitomos nominaliąja verte, t. y. diskontuota kaina emisijos metu kartu su susikaupusiomis palūkanomis, o suėjus išpirkimo terminui – nurodytąja verte. Nulinės atkarpos obligacijų likučių nominaliąją vertę galima apskaičiuoti taip:

    Formula

    kur

    A

    =

    nominalioji vertė = faktiškai sumokėta suma kartu su susikaupusiomis palūkanomis

    E

    =

    emisijos metu diskontuota kaina (emisijos metu sumokėta suma)

    P

    =

    nurodytoji vertė (išmokėta suėjus terminui)

    T

    =

    laikas nuo emisijos dienos iki termino suėjimo (dienomis)

    t

    =

    laikas, praėjęs nuo emisijos dienos (dienomis)

    Skirtingose šalyse galimi tam tikri kainų vertinimo procedūros skirtumai.

    Šiuo atveju netaikomas kainos vertinimas pagal 2010 m. ESS, pagal kurį reikalaujama, kad skolos vertybinių popierių ir akcijų srautai būtų nurodyti sandorio verte, o atsargos – rinkos verte.

    Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijų duomenis teikiantis NCB, kai tai įmanoma, turi apskaičiuoti susikaupusias palūkanas.

    b)

    Valiutos, kuria teikiami duomenys, ir valiutos kurso vertinimas

    NCB turi teikti ECB visus duomenis, įskaitant istorines eilutes, eurais. Perskaičiuodami eurais vertybinius popierius, vidaus rezidentų išleistus kitomis valiutomis (C blokas) (20), NCB privalo kuo tiksliau laikytis valiutos kurso vertinimo principų, pagrįstų 2010 m. ESS (21), kaip nurodyta toliau.

    i)

    Likučiai turi būti konvertuoti į eurus/nacionalinę valiutą atitinkamu valiutos kurso rinkos vidurkiu, vyravusiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos darbo pabaigoje.

    ii)

    Bendroji emisija ir išpirkimai turi būti konvertuoti į eurus/nacionalinę valiutą valiutos kurso rinkos vidurkiu, vyravusiu apmokėjimo metu. Jei konvertavimui taikytino tikslaus valiutos kurso nustatyti neįmanoma, galima taikyti valiutos kursą, kuris kuo artimesnis apmokėjimo metu buvusiam rinkos kurso vidurkiui.

    10.   Sąvokų suderinamumas

    Vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balanso statistika yra susijusios tiek, kiek tai siejasi su PFĮ išleistomis perleidžiamosiomis priemonėmis. Priemonių ir juos išleidžiančių PFĮ sąvokos yra suderintos; suderintas ir priemonių klasifikavimas pagal terminą bei jų suskirstymas pagal valiutą. Skiriasi vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos vertinimo principai (t. y. dėl skolos vertybinių popierių: pirmuoju atveju vertinama pagal nurodytąją vertę, o antruoju – pagal rinkos vertę). Nepaisant vertinimo skirtumų ir turimų skolos vertybinių popierių užskaitos kiekvienos šalies PFĮ balanse, duomenys, teikiami apie PFĮ išleistų vertybinių popierių likučius vertybinių popierių emisijų statistikai, atitinka 11 straipsnį („išleisti skolos vertybiniai popieriai“) PFĮ balanso įsipareigojimų pusėje. Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, atitinka skolos vertybinius popierius, išleistus iki vienerių metų. Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, lygūs skolos vertybinių popierių, išleistų nuo vienerių iki dvejų metų, ir skolos vertybinių popierių, išleistų virš dvejų metų, sumai.

    NCB turi tikrinti vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos aprėptį ir nurodyti ECB visus sąvokų skirtumus. Emisijų atžvilgiu atliekami trijų tipų suderinamumo patikrinimai: a) NCB emisijų eurais/nacionaline valiuta; b) PFĮ, išskyrus centrinius bankus, emisijų eurais/nacionaline valiuta ir c) PFĮ, išskyrus centrinius bankus, emisijų kitomis valiutomis. Tarp vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos gali atsirasti sąvokų skirtumų, kadangi vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balanso statistika gaunamos iš nacionalinių atskaitomybės sistemų skirtingiems tikslams.

    11.   Reikalavimai duomenims

    Kiekviena šalis turi pateikti statistines ataskaitas apie kiekvieną taikytiną laiko eilutę. Jei kurioje nors šalyje tam tikras straipsnis nėra taikomas, NCB turi nedelsiant raštu pranešti ECB ir pateikti paaiškinimus. Jei atitinkamo reiškinio nėra, NCB gali būti laikinai atleisti nuo pareigos teikti duomenis apie tokią laiko eilutę. NCB taip pat turi pranešti apie tokius atvejus ar visus kitus nukrypimus nuo III priede aprašytos atskaitomybės schemos. Be to, jie turi pranešti ECB apie siunčiamus pataisymus ir pateikti paaiškinimus apie tų pataisymų pobūdį.

    3 skyrius: Nacionaliniai aiškinamieji raštai

    Kiekvienas NCB turi pateikti ataskaitą, kurioje aprašomi šiame procese pateikti duomenys. Ataskaita turi apimti toliau nurodytą informaciją ir joje turi būti kuo tiksliau laikomasi siūlomos struktūros. NCB turi pateikti papildomą informaciją apie atvejus, kai pateikti duomenys neatitinka šių gairių arba kai jie nepateikė duomenų, ir tai pagrindžiančias priežastis. Ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei duomenys.

    1.   Duomenų šaltiniai/duomenų rinkimo sistema: turi būti pateikiama išsami informacija apie duomenų šaltinius, naudotus vertybinių popierių emisijų statistikai parengti: administraciniai šaltiniai duomenims apie valdžios emisijas, tiesiogiai PFĮ ir kitų įstaigų pateikti duomenys, laikraščiai ir duomenų teikėjai, pavyzdžiui, International Financial Review ir kt. NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi pagal kiekvieną emisiją, ir kokie kriterijai yra taikomi. Kitu atveju NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi kaip kiekvieno emitento per ataskaitinį laikotarpį išleistų emisijų sumos jų neskirstant, pvz., kai taikomos tiesioginio duomenų surinkimo sistemos. NCB turi pateikti informaciją apie tiesioginiam duomenų teikimui taikytus kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atskaitingieji agentai ir teiktina informacija.

    2.   Rengimo procedūros: trumpai aprašomas naudojamas duomenų rengimo metodas, pvz., informacijos apie atskiras vertybinių popierių emisijas agregavimas, laiko eilučių tvarkymas, paskelbimas ar ne.

    3.   Emitento rezidavimo vieta: NCB turi nurodyti, ar emisijų klasifikacijai įmanoma visapusiškai taikyti 2010 m. ESS (ir TVF) rezidavimo vietos apibrėžimą. Jei tai neįmanoma arba įmanoma tik iš dalies, NCB turi išsamiai paaiškinti, kokie kriterijai faktiškai buvo taikomi.

    4.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius: NCB turi nurodyti nukrypimus nuo 2 skyriaus 2 punkte pateiktos emitentų suskirstymo pagal sektorių klasifikacijos. Aiškinamuosiuose raštuose paaiškinami nustatyti nukrypimai ir bet kokios neaiškios sritys.

    5.   Emisijos valiuta: jei neįmanoma nustatyti atskirų emisijos valiutos komponentų, NCB turi paaiškinti nukrypimus nuo taisyklių. Be to, tie NCB, kurie negali išskirti visų vertybinių popierių emisijų vietos valiuta, eurais/nacionaline valiuta ir kitomis valiutomis, turi aprašyti, kur tokios emisijos yra suklasifikuotos, ir nurodyti emisijų, kurios nėra tinkamai suklasifikuotos, bendrą kiekį, kad būtų galima suprasti iškraipymo dydį.

    6.   Emisijų klasifikavimas: NCB turi pateikti išsamią informaciją apie vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinius duomenis, tipus, įskaitant jų nacionalinius terminus. Jei žinoma, kad aprėptis nėra visapusiška, NCB turi paaiškinti esamas spragas. Pirmiausia NCB turi pateikti toliau nurodytą informaciją.

    —   Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai: NCB turi nurodyti, ar jie įtraukti į pateiktus duomenis,

    —   Bankų akceptai: jei jie yra perleidžiamieji ir įtraukti į pateiktus duomenis apie trumpalaikius vertybinius popierius, nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose atskaitingasis NCB turi paaiškinti šių priemonių pobūdį ir jų įtraukimo į apskaitą nacionalines procedūras,

    —   Biržinės akcijos: NCB turi nurodyti, ar nebiržinės akcijos ar kitos nuosavybės priemonės įtrauktos į pateiktus duomenis nurodant nebiržinių akcijų ir (arba) kitų nuosavybės priemonių kiekio įvertį, kad būtų galima suprasti iškraipymo dydį. Jei žinoma, kad duomenys apima ne visas biržines akcijas, nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose NCB turi nurodyti visas žinomas spragas.

    7.   Ilgalaikių skolos vertybinių popierių analizė pagal priemones: jei fiksuotos palūkanų normos, kintamos palūkanų normos ir nulinės atkarpos obligacijų suma nėra lygi ilgalaikių skolos vertybinių popierių bendrai sumai, NCB turi nurodyti ilgalaikių vertybinių popierių, kurių negalima priskirti šioms kategorijoms, tipą ir sumą.

    8.   Emisijų terminas: jei neįmanoma griežtai laikytis ilgalaikių ir trumpalaikių skolos vertybinių popierių apibrėžčių, NCB turi nurodyti atvejus, kai pateikti duomenys nukrypsta nuo taisyklės.

    9.   Išpirkimai: NCB turi nurodyti, kaip jie gauna informaciją apie išpirkimus, ir ar ši informacija renkama iš tiesiogiai pateiktų duomenų, ar apskaičiuojama pagal likutines sumas.

    10.   Kainų vertinimas: nacionaliniuose aiškinamuosiuose raštuose NCB turi išsamiai nurodyti vertinimo procedūrą, taikomą: a) trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams; b) ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams; c) diskontuotoms obligacijoms ir d) biržinėms akcijoms. Jei atsargoms ir srautams taikomas vertinimas skiriasi, tai turi būti paaiškinta.

    11.   Duomenų teikimo dažnumas, terminai ir apimamas laikotarpis: NCB privalo nurodyti, kokia apimtimi šiai statistikai parengtų duomenų pateikimas atitinka vartotojų reikalavimus, t. y. teikiant mėnesio duomenis per nustatytą penkių savaičių terminą. Taip pat turi būti nurodyta laiko eilučių trukmė. Pateikiami visi lūžiai eilutėse, pvz., vertybinių popierių aprėpties skirtumai laikui bėgant.

    12.   Pataisymai: NCB privalo pateikti bet kokių pataisymų trumpus aiškinamuosius raštus bei nurodyti jų priežastis ir mastą.

    13.   Aprėpties įverčiai pagal vidaus rezidentų išleistas priemones: NCB turi pateikti kiekvienos vidaus rezidentų išleistų vertybinių popierių kategorijos nacionalinius aprėpties įverčius, t. y. trumpalaikių vertybinių popierių, ilgalaikių vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijų vietos valiuta, eurais/nacionaline valiuta, įskaitant ekiu, ir kitomis valiutomis pagal toliau pateiktą lentelę. Skilties „aprėptis %“ įverčiai turi rodyti kiekvienos priemonių kategorijos vertybinių popierių procentinę dalį visoje emisijoje. Šie duomenys turi būti pateikti pagal atskaitomybės taisykles atitinkamoje lentelės dalyje. Skiltyje „pastabos“ galima pateikti trumpus paaiškinimus. NCB taip pat turi nurodyti bet kokius aprėpties pokyčius dėl prisijungimo prie pinigų sąjungos.

     

    Aprėptis %:

    Pastabos:

    Emisijos eurais/nacionaline valiuta

    Vietos valiuta

    STS

     

     

    LTS

     

     

    QUS

     

     

    Eurais/nacionaline valiuta, išskyrus vietos valiuta, įskaitant ekiu

    STS

     

     

    LTS

     

     

    Kitomis valiutomis

    STS

     

     

    LTS

     

     

    STS

    =

    trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

    LTS

    =

    ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

    QUS

    =

    biržinės akcijos.

    4 skyrius: Tarptautinių atsiskaitymų banko reikalavimai

    TAB atskaitomybės reikalavimai paremti tais pačiais principais kaip ir 1–3 skyriuose nustatyti NCB skirti reikalavimai, išskyrus:

    4 lentelė

    B bloko ataskaitos forma, skirta TAB

     

    LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS REZIDENTAI EMITENTAI//EURAIS/NACIONALINE VALIUTA

    Likučiai

    Bendroji emisija

    Išpirkimai

     

    B1

    B2

    B3

    9.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

    Iš viso

    S577

    S642

    S707

    NCB

    S578

    S643

    S708

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S579

    S644

    S709

    KFT

    S580

    S645

    S710

    Iš jų: FPB

    S581

    S646

    S711

    Finansiniai pagalbininkai

    S582

    S647

    S712

    Priklausomos finansų įstaigos

    S583

    S648

    S713

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S584

    S649

    S714

    Ne finansų bendrovės

    S585

    S650

    S715

    Centrinė valdžia

    S586

    S651

    S716

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S587

    S652

    S717

    Socialinės apsaugos fondai

    S588

    S653

    S718

    Tarptautinės organizacijos

    S589

    S654

    S719

     

     

     

     

    10.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

    Iš viso

    S590

    S655

    S720

    NCB

    S591

    S656

    S721

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S592

    S657

    S722

    KFT

    S593

    S658

    S723

    Iš jų: FPB

    S594

    S659

    S724

    Finansiniai pagalbininkai

    S595

    S660

    S725

    Priklausomos finansų įstaigos

    S596

    S661

    S726

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S597

    S662

    S727

    Ne finansų bendrovės

    S598

    S663

    S728

    Centrinė valdžia

    S599

    S664

    S729

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S600

    S665

    S730

    Socialinės apsaugos fondai

    S601

    S666

    S731

    Tarptautinės organizacijos

    S602

    S667

    S732

     

     

     

     

    10.1.   iš jų: emisijos su fiksuota palūkanų norma:

    Iš viso

    S603

    S668

    S733

    NCB

    S604

    S669

    S734

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S605

    S670

    S735

    KFT

    S606

    S671

    S736

    Iš jų: FPB

    S607

    S672

    S737

    Finansiniai pagalbininkai

    S608

    S673

    S738

    Priklausomos finansų įstaigos

    S609

    S674

    S739

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S610

    S675

    S740

    Ne finansų bendrovės

    S611

    S676

    S741

    Centrinė valdžia

    S612

    S677

    S742

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S613

    S678

    S743

    Socialinės apsaugos fondai

    S614

    S679

    S744

    Tarptautinės organizacijos

    S615

    S680

    S745

     

     

     

     

    10.2.   iš jų: emisijos su kintama palūkanų norma:

    Iš viso

    S616

    S681

    S746

    NCB

    S617

    S682

    S747

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S618

    S683

    S748

    KFT

    S619

    S684

    S749

    Iš jų: FPB

    S620

    S685

    S750

    Finansiniai pagalbininkai

    S621

    S686

    S751

    Priklausomos finansų įstaigos

    S622

    S687

    S752

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S623

    S688

    S753

    Ne finansų bendrovės

    S624

    S689

    S754

    Centrinė valdžia

    S625

    S690

    S755

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S626

    S691

    S756

    Socialinės apsaugos fondai

    S627

    S692

    S757

    Tarptautinės organizacijos

    S628

    S693

    S758

     

     

     

     

    10.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

    Iš viso

    S629

    S694

    S759

    NCB

    S630

    S695

    S760

    PFĮ, išskyrus centrinius bankus

    S631

    S696

    S761

    KFT

    S632

    S697

    S762

    Iš jų: FPB

    S633

    S698

    S763

    Finansiniai pagalbininkai

    S634

    S699

    S764

    Priklausomos finansų įstaigos

    S635

    S700

    S765

    Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

    S636

    S701

    S766

    Ne finansų bendrovės

    S637

    S702

    S767

    Centrinė valdžia

    S638

    S703

    S768

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    S639

    S704

    S769

    Socialinės apsaugos fondai

    S640

    S705

    S770

    Tarptautinės organizacijos

    S641

    S706

    S771

     

     

     

     

    Emisijų terminas

    Termino požiūriu TAB visus euro komercinius popierius (EKP) ir kitas euroobligacijas, išleistas pagal trumpalaikę programą, laiko trumpalaikėmis priemonėmis, o visas priemones, išleistas pagal ilgalaikę dokumentaciją – ilgalaikėmis priemonėmis, nesvarbu, koks būtų jų pradinis terminas.

    Emitentų suskirstymas pagal sektorius

    TAB laikosi toliau lentelėje nurodytos atitikties tarp TAB duomenų bazėje esančio emitentų suskirstymo pagal sektorius ir suskirstymo, kurio reikalaujama duomenų teikimo formose.

    Suskirstymas pagal sektorius TAB duomenų bazėje

     

    Suskirstymas duomenų teikimo formose

    Centrinis bankas

    NCB ir ECB

    Komerciniai bankai

    PFĮ

    KFT

    KFT

    Centrinė valdžia

    Centrinė valdžia

    Kita valdžia

    Regioninės agentūros

    Krašto (regiono) ir vietos valdžia

    Bendrovės

    Ne finansų bendrovės

    Tarptautinės institucijos

    Tarptautinės institucijos (LP)

    Emisijų klasifikavimas

    Vertybinių popierių emisijų statistikoje kaip skolos vertybiniai popieriai klasifikuojamos šios TAB duomenų bazėje esančios priemonės:

    indėlių sertifikatai,

    komerciniai popieriai,

    iždo vekseliai,

    obligacijos,

    euro komerciniai popieriai,

    vidutinės trukmės obligacijos,

    kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai.

    Vertinimas

    Pagal galiojančias TAB vertinimo taisykles skolos vertybiniai popieriai vertinami nurodytąja verte, o biržinės akcijos – emisijos kaina.

    Duomenis apie visas likusio pasaulio sektoriaus rezidentų emisijas eurais/nacionaline valiuta (B blokas) TAB teikia ECB JAV doleriais, likučiams taikydamas laikotarpio pabaigos valiutos kursą, o emisijoms bei išpirkimams – laikotarpio vidutinį valiutos kursą. ECB visus duomenis konvertuoja į eurus, taikydamas tą patį principą, kurį iš pradžių taikė TAB. Duomenims iki 1999 m. sausio 1 d. kaip ekvivalentas turi būti taikomas ekiu ir JAV dolerio kursas.“


    (1)  Jei duomenų teikėjams iškyla šiose gairėse aiškiai nenumatytas metodologinis klausimas, jie turėtų taikyti 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1) nustatytą peržiūrėtą Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS).

    (2)  „Kitos valiutos“ reiškia visas kitas valiutas, įskaitant ne euro zonos valstybių narių nacionalines valiutas.

    (3)  Skolos vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas – tai vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, neįskaitant išvestinių finansinių priemonių.

    (4)  Pateikti grynosios emisijos duomenis reikalaujama tik tuomet, jei NCB negali perduoti nei bendrosios emisijos, nei išpirkimų duomenų.

    (5)  Biržinės akcijos – tai biržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas ir pinigų rinkos fondų akcijas/vienetus.

    (6)  Žr. 2010 m. ESS 2.07 dalį.

    (7)  Praktikoje pensijų fondai neišleidžia skolos vertybinių popierių.

    (8)  Žr. 2010 m. ESS 2.17–2.20 dalis.

    (9)  Žr. 2010 m. ESS 5.102 dalį.

    (10)  2010 m. ESS kategorija F.3.

    (11)  2010 m. ESS kategorija F.511.

    (12)  2010 m. ESS kategorija F.512.

    (13)  2010 m. ESS kategorija F.519.

    (14)  A blokas – NCB, o B blokas – TAB.

    (15)  Neapibrėžiama kaip finansinis sandoris; žr. 2010 m. ESS 5.158 ir 6.59 dalis ir šios dalies 5 skirsnio b punktą.

    (16)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai pasikeičia turėtojas; neįtraukiamas į šią statistiką.

    (17)  Laikoma dviem finansiniais sandoriais; žr. 2010 m. ESS 5.96 ir 6.25 dalis ir šios dalies 5 skirsnio a punkto ii papunktį.

    (18)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai pasikeičia turėtojas, neįtraukiamas į šią statistiką.

    (19)  Dėl išsamesnių nurodytosios vertės, rinkos vertės ir nominaliosios vertės apibrėžčių žr. 2010 m. ESS 5.90, 7.38 ir 7.39 dalis.

    (20)  Nuo 1999 m. sausio 1 d. vidaus rezidentų išleistiems vertybiniams popieriams eurais (A bloko dalis) nereikia vertinimo pagal valiutos kursą, o vidaus rezidentų išleisti vertybiniai popieriai eurais/nacionaline valiuta (likusioji A bloko dalis) konvertuojami į eurus, taikant negrįžtamai fiksuotus 1998 m. gruodžio 31 d. valiutų keitimo kursus.

    (21)  Žr. 2010 m. ESS 6.64 dalį.


    Į viršų