Europos Centrinio Banko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas ECB 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

2011 m. ECB uždirbo 1 894 mln. eurų grynųjų pajamų (2010 m. – 1 334 mln. eurų grynųjų pajamų). Valdančioji taryba nusprendė pagal 2011 m. gruodžio 31 d. būklę pervesti 1 166 mln. eurų sumą į atidėjinius rizikoms. Pervedus šią sumą ir Eesti Pank pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį įnešus 13 mln. eurų, atidėjiniai rizikoms padidėjo iki dabartinės didžiausios leistinos sumos – 6 363 mln. eurų. Atidėjinių rizikai tikslas – padengti galimus nuostolius dėl užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikų, kurios nuolat stebimos. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis peržiūrimi kasmet.

Atlikus pervedimą į atidėjinius rizikoms, ECB 2011 m. grynasis pelnas buvo 728 mln. eurų (2010 m. – 171 mln. eurų). Valdančiosios tarybos sprendimu, euro zonos nacionaliniams centriniams bankams 2012 m. sausio 3 d. buvo paskirstyta iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies gautų pajamų dalis, kuri sudarė 652 mln. eurų. Šiandien vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė 2012 m. kovo 12 d. paskirstyti euro zonos nacionaliniams centriniams bankams likusią 76 mln. eurų sumą.

ECB nuolatines pajamas daugiausia gauna iš savo užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelio investavimo, taip pat iš palūkanų už visų apyvartoje esančių eurų banknotų savo 8 % dalį, iš grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių, įsigytų pinigų politikos tikslais pagal pirmąją ir antrąją padengtų obligacijų pirkimo programas (pirmoji programa vykdyta 2009 m. liepos mėn.–2010 m. birželio mėn., o antroji programa pradėta vykdyti 2011 m. lapkričio mėn.) ir Vertybinių popierių rinkų programą (pradėta vykdyti 2010 m. gegužės mėn.).

2011 m. grynosios palūkanų pajamos buvo 1 999 mln. eurų (2010 m. – 1 422 mln. eurų). Jas sudarė 856 mln. eurų (2010 m. – 654 mln. eurų) palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių banknotų ECB dalies, 166 mln. eurų (2010 m. – 140 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš pagal padengtų obligacijų pirkimo programas įsigytų vertybinių popierių ir 1 003 mln. eurų (2010 m. – 438 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių. ECB sumokėjo 434 mln. eurų (2010 m. – 346 mln. eurų) nacionaliniams centriniams bankams kaip atlygį už jų pretenzijas, atitinkančias Europos Centriniam Bankui jų pervestas užsienio atsargas, o palūkanų pajamos iš užsienio atsargų buvo 290 mln. eurų (2010 m. – 366 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 472 mln. eurų (2010 m. – 474 mln. eurų). Didesnes grynąsias pajamas iš užsienio valiutos sumažėjimo atsvėrė iš vertybinių popierių pardavimo dėl jų kainos pokyčio gautos mažesnės grynosios realizuotosios pajamos.

Nurašymai, atlikti daugiausia dėl apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais turimus vertybinius popierius) nerealizuotojo nuostolio, 2011 m. sudarė 157 mln. eurų (2010 m. – 195 mln. eurų).

ECB administracinės išlaidos personalui, patalpų nuomai, specialistų atlygiams ir kitoms prekėms bei paslaugoms 2011 m. buvo 442 mln. eurų (2010 m. – 415 mln. eurų), įskaitant 11 mln. eurų ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymus. Didžioji dauguma su ECB naujų patalpų statybomis susijusių išlaidų buvo kapitalizuotos ir į šį straipsnį neįtrauktos.

2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita bus paskelbtos ECB metų ataskaitoje 2012 m. balandžio 25 d.

Pastabos redaktoriams

1. ECB apskaitos politika: vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką, kuri buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ^[1]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Ši politika apima apyvartinių vertybinių popierių, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino, aukso ir kito užsienio valiuta išreikšto balansinio ir nebalansinio turto ir įsipareigojimų vertinimą rinkos verte. Iki išpirkimo termino laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai vertinami įsigijimo verte, kuri tikslintina nuostoliu dėl vertės sumažėjimo. Joje ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje dideles daugumos Eurosistemos centrinių bankų užsienio valiutos apimtis. Šis atsargumo principas ypač taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris metų pabaigoje viršija perkainojimo sąskaitos likučius, pripažįstamas išlaidomis. Visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai privalo vadovautis šia politika pateikdami savo ataskaitas apie jų vykdomas operacijas, kurios yra Eurosistemos dalis ir kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, jie savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
2. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: po prisijungimo prie Eurosistemos Europos Centriniam Bankui pervedęs užsienio atsargas kiekvienas nacionalinis centrinis bankas įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervedamai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama už kiekvieną dieną, taikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą, kurią naudoja Eurosistema pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionų metu ir kuri pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į aukso dalies nulinę grąžą.
3. ECB pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir ECB grynųjų pajamų iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių paskirstymas: Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamos euro zonos nacionaliniams centriniams bankams priskirtinos tiems finansiniams metams, per kuriuos jos susikaupė. Pajamos iš apyvartoje esančių eurų banknotų turi būti paskirstytos kitų metų antrąją darbo dieną, o pajamos, gautos iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių, turi būti paskirstytos kitų metų sausio paskutinę darbo dieną ^[2]. Abi sumos turi būti paskirstytos iki galo, nebent Valdančioji taryba, remdamasi pagrįstu įvertinimu, mano, kad tų metų ECB grynasis pelnas bus mažesnis negu pajamos iš apyvartoje esančių eurų banknotų bei grynosios pajamos iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių ir jei iki finansinių metų pabaigos Valdančioji taryba nepriima sprendimo dalį ar visas šias pajamas pervesti į atidėjinius, susijusius su užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikomis.
4. Pelno paskirstymas / nuostolių padengimas: remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % bet kurių metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti ECB bendruoju atsargų fondu ir prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, – atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis proporcingai ir neviršijant pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstytų sumų.