SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. rugsėjo 12 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir kartu atsižvelgdami į naujausias ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai, atlikome nuodugnų ekonomikos ir infliacijos perspektyvų vertinimą ir, siekdami kainų stabilumo, priėmėme šiuos sprendimus.

Pirma, kalbant apie pagrindines ECB palūkanų normas, nusprendėme palūkanų normą naudojantis indėlių galimybe sumažinti 10 bazinių punktų iki -0,50 %. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 % ir 0,25 %. Manome, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Antra, Valdančioji taryba nusprendė, kad grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal turto pirkimo programą (TPP) bus atnaujinti nuo lapkričio 1 d. Manome, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas.

Trečia, visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, ketiname ir toliau reinvestuoti dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis.

Ketvirta, nusprendėme pakeisti naujos ketvirtinio dažnio tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) sąlygas, kad būtų išsaugotos palankios bankų skolinimo sąlygos, užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas ir toliau palaikoma skatinamoji pinigų politikos pozicija. Dabar kiekvienos operacijos palūkanų norma bus lygi Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomai vidutinei normai visą atitinkamos TITRO laikotarpį. Jei bankų grynasis skolinimas, pripažintas tinkamu, viršija nustatytą ribą, TITRO III taikoma palūkanų norma jiems bus mažesnė; ji gali būti lygi operacijos laikotarpiu galiojančiai vidutinei palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe. Šių operacijų trukmė bus pratęsta nuo dvejų iki trejų metų.

Penkta, siekdama paskatinti pinigų politikos perdavimą per bankus, Valdančioji taryba nusprendė pradėti taikyti dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistemą. Pagal šią sistemą daliai bankų laikomo perteklinio likvidumo nebus taikoma neigiama palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe.

Pranešimai spaudai, kuriuose bus pateikta daugiau informacijos apie Valdančiosios tarybos priimtas priemones, bus paskelbti šiandien 15.30 val. Vidurio Europos laiku.

Valdančioji taryba pakartojo, jog itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką būtina palaikyti ilgesnį laikotarpį ir, atsižvelgdama į savo įsipareigojimą užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, pažymėjo tebesanti pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones ir taip užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio.

Šiandienos sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į tai, kad infliacija vis dar neatitinka mūsų siekiamo lygio. Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio gauta informacija leidžia daryti išvadą, kad euro zonos ekonomikos raida vis dar yra vangi, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizikos, o infliacinis spaudimas tebėra silpnas. Tai pažymėta ir naujose ekspertų prognozėse, iš kurių matyti, kad infliacijos perspektyvos toliau prastėja.

Kita vertus, užtikrintai augantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos atsparumo. Šiandien priimtais sprendimais dėl išsamaus pinigų politikos priemonių paketo suteikiame reikšmingą postūmį, kuris padės užtikrinti, kad finansinės sąlygos išliktų labai palankios ir skatintų euro zonos ekonomikos augimą, toliau didėtų vidaus kainų spaudimas, o infliacija tvariai artėtų prie mūsų siekiamo vidutinio laikotarpio infliacijos lygio.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (ankstesnį ketvirtį padidėjo 0,4 %). Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys ir toliau leidžia daryti išvadą, kad šių metų trečiąjį ketvirtį augimas bus lėtesnis, tačiau tęsis. Augimo sulėtėjimas iš esmės susijęs su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, kuris, visų pirma, turi įtakos euro zonos apdirbamosios pramonės sektoriui, tarptautinė prekyba tebėra vangi.

Kartu derėtų pažymėti, kad paslaugų ir statybos sektoriai tebėra atsparūs šiam poveikiui ir kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau vis labiau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2019 m. padidės 1,1 %, 2020 m. – 1,2%, o 2021 m. – 1,4 %. Palyginti su 2019 m. birželio mėn. ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2019 ir 2020 m. sumažinta.

Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Ši rizika kyla daugiausia dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2019 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo tokia pati, kaip liepos mėn., t. y. 1,0 %. Mažesnį energijos kainų augimą atsvėrė didesnis maisto produktų kainų augimas, o infliacija pagal SVKĮ, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nepakito. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija turėtų mažėti, o metų pabaigoje – vėl didėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės ir toliau buvo nedideli, o infliacijos lūkesčių rodikliai – maži. Nors, esant dideliam gamybos pajėgumų panaudojimui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo ir išsiplėtė, jų spaudimas infliacijai persiduoda lėčiau, negu buvo numatyta. Grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir sparčiai kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2019 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,2 %, 2020 m. – 1,0 %, o 2021 m. – 1,5 %. Palyginti su 2019 m. birželio mėn. ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė visu prognozuojamu laikotarpiu sumažinta dėl mažesnių energijos kainų ir silpnesnio ekonomikos augimo aplinkos.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2019 m. liepos mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas padidėjo iki 5,2 % (birželio mėn. jis siekė 4,5 %). Tvarus plačiojo pinigų junginio augimo tempas yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3. Iš P3 sudedamųjų dalių P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas nepakito ir 2019 m. liepos mėn. sudarė 3,9 %. Bendras paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas tebėra stabilus, tačiau stebint ciklui jautresnių trumpalaikių paskolų augimą matyti lėtėjimo požymių. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas toliau nuosekliai didėjo ir 2019 m. liepos mėn. buvo 3,4 % (birželio mėn. – 3,3 %). Apskritai paskolų augimui teigiamą poveikį tebedaro istoriškai mažos bankų paskolų palūkanų normos.

Šiandien mūsų priimti sprendimai dėl pinigų politikos priemonių, įskaitant palankesnes naujosios serijos TITRO III sąlygas, padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti, visuminei paklausai skatinti esant tokioms aplinkybėms ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau įgyvendinti struktūrinę politiką, kad padidėtų euro zonos našumas ir augimo potencialas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų atsparumas. 2019 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti remiamasi kaip atitinkamomis gairėmis.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad šiuo metu truputį laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija šiek tiek skatina ekonominį aktyvumą. Prastėjant ekonomikos perspektyvoms ir esant vis dar didelei lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizikai, fiskalinio manevravimo galimybę turinčios vyriausybės turėtų reaguoti laiku ir veiksmingai. Aukštą valstybės skolos lygį turinčių šalių vyriausybės turi vykdyti atsargią politiką, sudarysiančią sąlygas savaiminėms stabilizavimo priemonėms laisvai veikti. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų augimui palankesnę viešųjų finansų struktūrą.

Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse ilgainiui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.