Kodėl stabilios kainos svarbu?

2017 05 08 (atnaujinta 2021 08 25)

Palaikyti stabilias kainas – tai geriausia, ką centriniai bankai gali padaryti žmonių asmeninės gerovės labui

Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Tai geriausia, ką centriniai bankai gali padaryti žmonių asmeninės gerovės labui.

„Stabilios kainos“ reiškia, kad siekiame užtikrinti, jog kainos labai nedidėtų (infliacija) ir ilgą laiką nemažėtų (defliacija). Ilgai trunkanti per didelė infliacija arba defliacija neigiamai veikia ekonomiką, o esant stabilioms kainoms ekonomika gali augti, žmonėms negresia nedarbas ir jie gali būti ramūs, kad jų turimų pinigų vertė ir rytoj bus daugiau ar mažiau tokia pati, kokia yra šiandien.

Kodėl didelė infliacija negerai?

Didelė infliacija gali įsukti kainų didėjimo spiralę. Tai apriboja jūsų perkamąją galią. Tai reiškia, kad už savo pinigus galėsite įsigyti mažiau.

Jeigu daugelio prekių, kurias jūs įprastai perkate, kainos padidėja, sumažėja jūsų perkamoji galia. Kitaip tariant, už turimus pinigus – savo pajamas ir santaupas – galite nusipirkti mažiau negu anksčiau. Tokiu atveju gali įsisukti kainų didėjimo spiralė.

Taip yra todėl, kad viskam brangstant jūs tikriausiai prašysite darbdavio padidinti jums atlyginimą. Kad darbdavys galėtų mokėti didesnį atlyginimą, jam gali tekti padidinti įmonės produkcijos kainas. Jeigu taip nutinka ne tik jūsų darbovietėje, bet ir daugelyje kitų įmonių, kyla dauguma kainų ir spiralė sukasi toliau.

Dėl to ir jums, ir įmonėms darosi vis sunkiau planuoti taupymą ir investicijas. Žmonės gali nustoti pasitikėti pinigais, nes jų vertė sparčiai mažėja. Ir tai tik keletas neigiamo didelės infliacijos poveikio pavyzdžių.

Kodėl užsitęsusi defliacija negerai?

Užsitęsusi defliacija gali įsukti kainų mažėjimo spiralę. Tai gali turėti neigiamo poveikio įmonėms, gyventojams ir viešosioms išlaidoms.

Nors vartotojams gali atrodyti, kad kainų mažėjimas yra teigiamas reiškinys, bet, jeigu jis tęsiasi ilgiau ir pasklinda plačiau ir jeigu kainos mažėja ne dėl didesnio našumo, tai gali būti žalinga, nes gali įsisukti kainų mažėjimo spiralė.

Pavyzdžiui, esate nusižiūrėję naują sofą, bet žinote, kad jos kaina kris, todėl nusprendžiate palaukti. Jeigu taip elgsis ir kiti vartotojai, įmonės neparduos savo produkcijos ir patirs nuostolių. Todėl, mažėjant paklausai, joms gali tekti sumažinti arba įšaldyti atlyginimus arba net atleisti darbuotojų, o tai padidintų nedarbą.

Neigiamas defliacijos pasekmes pajustų visi

Ekonomikos augimas pradėtų lėtėti, nes vartotojai ir įmonės imtų mažinti išlaidas ir investicijas. Be to, jums gali būti sunkiau grąžinti paskolas, pavyzdžiui, būsto paskolą, nes įmokos, skirtingai negu jūsų pajamos, nemažėtų.

Nukentėtų ir viešieji finansai. Mažėjant pajamoms ir vartojimui, būtų surenkama mažiau mokesčių, bet valstybės skolą vis tiek reikėtų grąžinti. Todėl gali tekti mažinti valstybės išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir sveikatos priežiūrai. Tad neigiamas defliacijos pasekmes pajustų visi.

Kainų stabilumo įvardijimas skaičiumi

Mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Tai nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Vykdydamas šią pareigą, ECB kainų stabilumą apibrėžė kiekybiniu matu. Siekiame, kad infliacija, apskaičiuojama taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % lygio. Mūsų įsipareigojimas siekti šio infliacijos tikslo yra simetriškas. Tai reiškia, kad mes per mažą infliaciją vertiname lygiai taip pat neigiamai kaip ir per didelę. Abu reiškiniai yra vienodai nepageidaujami.

Šis tikslas yra aiškus ir prognozuojamas. Žinodami, kiek vidutiniškai euro zonoje laikui bėgant gali kisti kainos, galite lengviau planuotis ateitį. O tai savo ruožtu padeda mums palaikyti stabilias kainas.

ECB šio kainų stabilumo palaikymo tikslo siekia visoje euro zonoje. Jis keliamas vidutiniam laikotarpiui – stengiamasi valdyti ilgesnio laikotarpio infliaciją, o ne trumpalaikius kainų šuolius ar kritimus, nes jie laikui bėgant išsilygina.

Kodėl 2 %?

Kodėl ECB siekia, kad infliacija būtų 2 %, o ne, tarkim, 0 % ar 1 %? Taip yra dėl kelių priežasčių:

Mūsų siekiamas infliacijos tikslas yra aiškus ir prognozuojamas. Žinodami jį, galite numanyti, kiek kainos gali keistis.

Siekiama apsidrausti nuo galimos defliacijos rizikos.

Siekiama palikti erdvės euro zonos šalių infliacijos skirtumams.

Plačiau apie tai:

Aiškus tikslas

Mūsų siekiamas 2 % infliacijos tikslas yra aiškus, lengvai suprantamas skaičius. Be to, jis yra viešai deklaruojamas, todėl žmonės gali numanyti, kaip laikui bėgant keisis kainos.

Žmonės sprendimus dėl išlaidų, skolinimosi ir investavimo priima vadovaudamiesi savo lūkesčiais dėl infliacijos. Kai nustatytas aiškus vidutinės trukmės tikslas, žmonių lūkesčiai gali būti pagrįsti, o tai jau savaime padeda užtikrinti stabilias kainas.

Apsidraudimas

2 % infliacijos tikslas nustatytas kaip tam tikras apsidraudimas nuo galimos defliacijos rizikos. Esant defliacijai, įprastinių pinigų politikos priemonių (pvz., pagrindinių palūkanų normų keitimo) veiksmingumas tampa ribotas. Gali būti pasiekta riba, kai centriniam bankui nebebus prasmės toliau mažinti palūkanų normas. Be to, net ir valdoma infliacija laikui bėgant svyruoja ties vidutine verte. Todėl išsikėlęs tikslą su tam tikra atsarga virš nulio, centrinis bankas gali rečiau taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, vykdyti turto pirkimus, kurie dar vadinami kiekybiniu skatinimu, arba tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO).

Skirtumai tarp euro zonos šalių

ECB kainų stabilumą palaiko visoje euro zonoje. Siekiant 2 % infliacijos paliekama erdvės euro zonos šalių infliacijos lygio skirtumams, kurie ilgainiui turėtų išsilyginti. Už nulį didesnis tikslas padeda išvengti situacijos, kuomet kai kurioms šalims ar regionams tenka susitaikyti su itin maža arba net neigiama infliacija, kad galėtų konkuruoti su kitomis šalimis, kuriose infliacija yra didesnė.

Atnaujinta 2021 m. rugpjūčio mėn. pagal 2020–2021 m. vykdytos strategijos peržiūros rezultatus.