- Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti sukurtas iki Europos Centriniam Bankui (ECB) prisiimant visus priežiūros vykdymo įsipareigojimus.
- Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas visoms ES valstybių narių, dalyvaujančių bendrame priežiūros mechanizme, kredito įstaigoms.
- ECB: įstaigos pertvarkymas gali būti pradėtas tik po to, kai priežiūros institucija nustatė, kad ta įstaiga „žlunga arba tikriausiai žlugs“.
- ECB sutinka, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė įsigaliotų anksčiau negu 2018 m.
- ECB: siekiant, kad Sutarties 114 straipsnis galėtų būti bendro pertvarkymo mechanizmo teisinis pagrindas, buvo padaryti tam tikri siūlomo reglamento pakeitimai.
- ECB siekia, kad būtų kviečiamas dalyvauti kaip stebėtojas visuose Bendros pertvarkymo valdybos plenariniuose ir vykdomuosiuose posėdžiuose.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien paskelbė savo nuomonę dėl bendro pertvarkymo mechanizmo [1]. Ji buvo priimta Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento prašymu.
ECB visiškai pritaria bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimui. Jis įsitikinęs, kad centralizuotas sprendimų pertvarkymo klausimais priėmimo procesas sustiprins ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą, o bendras pertvarkymo mechanizmas svariai papildys bendrą priežiūros mechanizmą.
Siūlomame reglamente dėl bendro pertvarkymo mechanizmo išdėstyti šie trys pagrindiniai veiksmingam pertvarkymui keliami reikalavimai:
- bendra sistema;
- viena institucija, įgaliota priimti sprendimus;
- bankų sektoriaus ex ante finansuojamas bendras fondas.
ECB nuomone, labai svarbu atskirti pertvarkymo ir priežiūros institucijų pareigas. Už vertinimą, ar kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, turėtų būti atsakingas tik ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į Reglamentą dėl bendro priežiūros mechanizmo. Todėl priežiūros institucijos įvertinimas bus būtina išankstinė sąlyga įstaigos pertvarkymui pradėti.
ECB palankiai vertina Europos Sąjungos Tarybos raginimą priimti minėtus teisės aktus per šią Europos Parlamento kadenciją. Be to, jis labai pritaria tam, kad bendras pertvarkymo mechanizmas pradėtų veikti kaip numatyta – 2015 m. sausio 1 d. Kai pradės veikti bendras priežiūros mechanizmas ir priežiūra bus atliekama jau Europos lygmeniu, tas pats turės įvykti ir pertvarkymo srityje.
ECB taip pat pasisako už tai, kad anksčiau įsigaliotų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kuri yra vienas iš esminių Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos elementų.
ECB atkreipia dėmesį į pastangas, įdėtas atliekant pakeitimus, būtinus siekiant, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis („nacionalinių nuostatų suderinimas“) galėtų būti bendro pertvarkymo mechanizmo teisinis pagrindas. Tai atlikus, bendram pertvarkymo mechanizmui sukurti nereikės keisti Sutarties.
ECB nuomonėje taip pat nurodoma, kad geriau aiškiai atskirti priežiūros ir pertvarkymo funkcijas ir taip išvengti galimo interesų konflikto. Be to, rekomenduojamas ECB dalyvavimas stebėtojo teisėmis Bendros pertvarkymo valdybos plenarinėse ir vykdomosiose sesijose.
Žiniasklaidos atstovai užklausimus gali teikti Utai Harnischfeger, tel. +49 69 1344 6321, arba Peteriui Ehrlich, tel. +49 69 1344 8320.
-
[1]Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010.