Kas yra papildomų kredito reikalavimų (PKR) sistemos?
2020 05 15 (updated 2021 01 14)
Kai Eurosistema skolina pinigų bankams, šie turi pateikti tinkamą įkaitą. ECB kasdien skelbia kelių tūkstančių punktų ilgio antrinę rinką turinčio turto sąrašą. Į jį įtrauktos, pavyzdžiui, vyriausybių obligacijos, kurias visi nacionaliniai centriniai bankai priima įkaitu. Eurosistema įkaitu priima ir antrinės rinkos neturintį turtą, dažniausiai vadinamuosius kredito reikalavimus. Šie reikalavimai gali būti bankų paskolos bendrovėms ar viešajam sektoriui, kurias bankai vėliau gali pareikalauti grąžinti. Didelė Eurosistemai tinkamo įkaito įvairovė padeda užtikrinti, kad skirtingose šalyse ir pagal skirtingus verslo modelius veikiantys bankai iš esmės turėtų pakankamai tinkamo įkaito, kad galėtų naudotis Eurosistemos teikiamu likvidumu.
Kad bankai net ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms galėtų nevaržomai naudotis centrinio banko teikiamu likvidumu, Eurosistema suteikė galimybę nacionaliniams centriniams bankams laikinai priimti papildomų rūšių įkaitą. Nacionaliniai centriniai bankai gali atsižvelgti į specifines sąlygas savo šalyje, pavyzdžiui, prieinamo įkaito rūšis ar ypatingas teisines ir veiklos aplinkybes.
Papildomi kredito reikalavimai (PKR) yra viena iš turto, laikinai tinkamo būti įkaitu, rūšių. PKR yra kredito reikalavimai, kurie atitinka ne visus įkaito tinkamumo kriterijus, taikomus pagal bendrąją įkaito sistemą. Eurosistemos bendroji įkaito sistema apima paskolas viešajam sektoriui, įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms. PKR gali apimti paskolas namų ūkiams ir panašaus tipo paskolų grupes, pavyzdžiui, paskolas įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vartotojams ar hipotekos paskolas. Be to, PKR gali būti prastesnės kredito kokybės nei visuotinai priimti kredito reikalavimai arba gali būti išreikšti ne eurais, o kitomis valiutomis. Kad kompensuotų su tuo susijusią didesnę riziką, nacionaliniai centriniai bankai, atlikdami įvertinimą mažesne nei rinkos verte, taiko didesnį procentą. Tai reiškia, kad nacionaliniai centriniai bankai PKR priskiria vertę, mažesnę už jų nominaliąją vertę, kad turėtų rezervą, jeigu įkaito vertė sumažėtų. Maksimali suma, kurią bankas gali pasiskolinti dalyvaudamas Eurosistemos kredito operacijose, nustatoma pagal bendrą jo pateikto įkaito vertę, apskaičiuotą pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte.
Įvairiose šalyse taikomos PKR naudojimo taisyklės šiek tiek skiriasi. Tokių taisyklių rinkiniai vadinami PKR sistemomis. Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas gali laisvai nustatyti savo šaliai pritaikytą PKR sistemą, tačiau ją turi patvirtinti Valdančioji taryba, vadovaudamasi bendra minimalios rizikos kontrolės sistema. Galimybė taikyti PKR sistemas buvo nustatyta 2011 m. gruodžio mėn. kaip papildomų kreditavimo rėmimo priemonių, skirtų bankų skolinimui finansų krizės metu remti, dalis. Jas bus galima taikyti iki trečiojo tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) etapo pabaigos 2024 m. kovo mėn.
Kaip PKR sistemos buvo išplėstos reaguojant į COVID-19 pandemiją?
2020 m. balandžio 7 d. ECB valdančioji taryba nusprendė leisti laikinai išplėsti PKR sistemas, suteikiant nacionaliniams centriniams bankams galimybę į jas įtraukti paskolas įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir namų ūkiams, užtikrintas su COVID-19 susijusiomis viešojo sektoriaus garantijomis. Be šių garantijų minėtoms paskoloms būtų taikomas didesnis su rizika susijęs vertės mažinimas arba jos iš viso nebūtų laikomos tinkamomis pagal PKR sistemas. Valdančioji taryba nusprendė taikyti mažesnį įvertinimo mažesne nei rinkos verte procentą ir priimti laikiną likutinės rizikos (t. y. kad bankas neįvykdys įsipareigojimų ir kad įkaito likvidacinė vertė nepadengs pozicijos) padidėjimą. Valdančioji taryba taip pat nusprendė laikinai sumažinti paskolų lygio ataskaitų teikimo dažnumą, kad būtų šiek tiek sumažinta našta bankams, ir išplėsti šaltinių, kuriems leidžiama vertinti PKR kredito kokybės požiūriu, sąrašą.
Kodėl šie pokyčiai buvo priimti dabar?
Reaguodamos į COVID-19 pandemiją ir siekdamos padėti savo šalių ekonomikai, daugelis euro zonos valstybių narių įdiegė specialias vyriausybės arba viešojo sektoriaus garantijų sistemas. Dabar nacionaliniai centriniai bankai gali tam tikru mastu naudotis šiomis garantijų sistemomis, kurios paprastai neatitinka Eurosistemos bendrųjų tinkamumo reikalavimų garantijoms. Kai kurios šių naujų garantijų, pavyzdžiui, yra dalinės.
Kurie euro zonos nacionaliniai centriniai bankai įdiegė PKR sistemas?
Kol kas PKR sistemas yra įdiegę šie 17 nacionalinių centrinių bankų: Nationale Bank van België /Banque Nationale de Belgique, Deutsche Bundesbank, Eesti Pank, Banc Ceannais na hÉireann / Central Bank of Ireland, Bank of Greece, Banco de España, Banque de France, Banca d'Italia, Central Bank of Cyprus, Latvijas Banka, Lietuvos bankas, Bank Ċentrali ta’ Malta / Central Bank of Malta, Oesterreichische Nationalbank, Banco de Portugal, Banka Slovenije, Národná banka Slovenska ir Suomen Pankki – Finlands Bank. Tikimasi, kad jų pavyzdžiu paseks ir daugiau nacionalinių centrinių bankų. Išplėstos sistemos padeda bankams naudotis Eurosistemos kredito operacijomis, įskaitant TITRO III, ir suteikia jiems galimybę kaip įkaitą pateikti daugiau paskolų, visų pirma paskolų, kurioms taikomos su COVID-19 krize susijusios garantijų sistemos.
Kaip PKR sistemų išplėtimas turėtų padėti realiajai ekonomikai?
PKR sistemomis jau daugelį metų buvo skatinama Eurosistemoje kaip įkaitą priimti paskolas mažesnėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir privatiems asmenims. Laikinas PKR sistemų išplėtimas dabar leidžia dar labiau sušvelninti tam tikrus reikalavimus dėl tokių paskolų priėmimo. Tai gali padėti bankams teikti paskolas realiajai ekonomikai, įskaitant ir mažesnius skolininkus (kurie dėl labai nepalankių ekonominių sąlygų gauna mažas pajamas arba jų visai negauna), ir refinansuoti šias paskolas skolinantis iš Eurosistemos laikotarpiui iki trejų metų, taikant palūkanų normas, kurios šiuo metu yra neigiamos. Savo ruožtu tai turėtų padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, visų pirma tiems, kas naudojasi specialiomis vyriausybės garantijų sistemomis, šiuo sunkiu laikotarpiu tęsti savo veiklą ir išlaikyti ar išplėsti bankų teikiamą finansavimą.