Kas yra infliacija?

Bendro kainų lygio kilimas

Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos gali bet kada pakisti. Vienos kainos didėja, kitos – mažėja. Infliacija pasireiškia tada, kai kyla ne pavienių prekių ar paslaugų kainos, o bendras kainų lygis. Tai reiškia, kad šiandien už 1 eurą galite nusipirkti mažiau negu vakar. Kitaip tariant, dėl infliacijos laikui bėgant sumažėja pinigų vertė.

Vieni kainų pokyčiai svarbesni nei kiti

Skaičiuojant, kiek vidutiniškai pakilo kainos, produktų, kuriems išleidžiame daugiau (pvz., elektros), kainos turi didesnį lyginamąjį svorį negu produktų, kuriems išleidžiame mažiau (pvz., cukraus ar pašto ženklų).

Žmonės perka skirtingus dalykus

Kiekvieno namų ūkio išlaidų struktūra yra skirtinga: pavyzdžiui, vieni turi automobilį ir valgo mėsą, kiti naudojasi tik viešuoju transportu ir yra vegetarai. Apskaičiuojant infliaciją, įvairių produktų ir paslaugų lyginamasis svoris nustatomas pagal visų namų ūkių išlaidų vidurkį.

Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas, įskaitant:

• kasdienio naudojimo prekes (maisto produktus, laikraščius, benziną ir kt.);
• ilgalaikio naudojimo prekes (drabužius, kompiuterius, skalbimo mašinas ir kt.);
• paslaugas (kirpyklos, draudimo, būsto nuomos ir kt.).

Palyginkite, kaip įvairiais metais kito pirkėjo krepšelio kaina

Į pirkėjo krepšelį įtraukiamos visos per metus namų ūkių vartotos prekės ir paslaugos. Kiekvienos į jį įtrauktos prekės ar paslaugos kaina ilgainiui gali kisti. Metinis infliacijos lygis – tai viso krepšelio kaina tam tikrą mėnesį, palyginti su jo kaina tą patį mėnesį prieš metus.

Euro zonos infliacija

Euro zonoje vartotojų kainų infliacija apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, dažnai žymimą santrumpa SVKI. Žodis „suderintas“ reiškia, kad visos Europos Sąjungos šalys taiko tą pačią metodiką. Dėl to įvairių šalių duomenis galima palyginti tarpusavyje.

Tai patogus rodiklis, pagal kurį galima sekti, kaip ekonomikoje kinta kainos. Jis yra lyg kelrodis, padedantis ECB specialistams priimti reikiamus sprendimus.

Mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Ją vykdydami stengiamės užtikrinti, kad infliacija, t. y. kainų kilimo laikui bėgant tempas, išliktų maža, stabili ir prognozuojama: vidutiniu laikotarpiu siektų 2 proc.

Kodėl taip svarbu palaikyti kainų stabilumą

Galimybė palyginti įvairių šalių infliaciją

Prieš eurui tampant mūsų bendrąja valiuta, kiekviena šalis infliaciją skaičiavo pagal savo nacionalinius metodus ir tvarką. Įvedus eurą, atsirado poreikis skaičiuoti visos euro zonos infliaciją ir užtikrinti, kad tam reikalingų duomenų netrūktų, jie nesidubliuotų ir įvairių šalių duomenis būtų galima palyginti. Būtent tai užtikrinama naudojant SVKI ir laikantis su juo susijusių teisiškai privalomų standartų.

Produktų lyginamasis svoris suderintame vartotojų kainų indekse

Vieno produkto kainos pokyčio poveikio SVKI stiprumas priklauso nuo to, kiek pinigų namų ūkiai vidutiniškai išleidžia tam produktui.

Pavyzdžiui, kavos (kartu su arbata ir kakava) lyginamasis svoris yra 0,4 %. Todėl bendram SVKI jos kainos pokyčiai nedarys didelio poveikio.

Tačiau, pavyzdžiui, benzino (kartu su kitais automobilių degalais ir tepalais) lyginamasis svoris sudaro 4,6 % – tai reiškia, kad jei jų kaina pakistų tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kaip kavos, poveikis SVKI būtų apie 10 kartų didesnis.

Kaip apskaičiuojamas SVKI?

1. Informacijos apie kainas rinkimas. Kiekvieną mėnesį surašoma milijonai fizinėse ir internetinėse parduotuvėse taikomų kainų. Duomenys renkami automatizuotai iš interneto svetainių, nurašant kasų skaitytuvų duomenis, vykdant apklausas. Jie renkami visoje euro zonoje ir suskirstomi pagal produktų kategorijas, kurių gali būti iki 295. Kiekvienoje šalyje į šią produktų imtį įeina skirtingas skaičius produktų. Informacija apie kiekvieno iš šių produktų kainas surenkama iš įvairių prekybos vietų ir skirtingų regionų. Pavyzdžiui, renkant informaciją apie knygų kainas, surašomos knygynuose, prekybos centruose ir interneto svetainėse parduodamų įvairių knygų (grožinės ir negrožinės literatūros, žinynų ir kt.) kainos.
2. Produktų grupių lyginamųjų svorių nustatymas. Produktų grupės lyginamasis svoris nustatomas pagal tų produktų svarbą vidutinio namų ūkio biudžete. Kad indeksas išliktų aktualus ir atspindėtų išlaidų struktūros pokyčius, lyginamieji svoriai reguliariai peržiūrimi. Jie nustatomi remiantis apklausų, kaip namų ūkiai leidžia pinigus, rezultatais. Lyginamieji svoriai – tai tam tikros šalies vidurkiai, apskaičiuoti pagal visų tipų vartotojų (turtingų, nepasiturinčių, jaunų, pagyvenusių ir kt.) išlaidas.
3. Šalių lyginamųjų svorių nustatymas. Šalių lyginamasis svoris nustatomas pagal joms tenkančią visų euro zonos vartojimo išlaidų dalį.

2021 m. atlikus strategijos peržiūrą, Valdančioji taryba nusprendė pritarti siūlymui, kad į SVKI būtų įtraukiamos su nuosavu būstu susijusios vartojimo išlaidos, tam, kad SVKI tiksliau atspindėtų žmonių patirtį, susijusią su kainų didėjimu.

Šiam pokyčiui įgyvendinti prireiks laiko. Eurostatas šiuo metu rengiasi į SVKI įtraukti su nuosavu būstu susijusias vartojimo išlaidas.

Kol šios išlaidos neįtrauktos, siekdamas geriau suprasti ekonomikoje vykstančius kainų pokyčius, ECB naudos kitus su nuosavu būstu susijusias vartojimo išlaidas atspindinčius infliacijos matus.

Kas apskaičiuoja...

...šalių SVKI? Kiekvienoje euro zonos šalyje veikia nacionalinė statistikos institucija, kuri skaičiuoja savo šalies SVKI.

...euro zonos SVKI? Visos nacionalinės statistikos institucijos siunčia savo duomenis Eurostatui – Europos Bendrijų statistikos tarnybai. Tada Eurostatas apskaičiuoja visos euro zonos SVKI. Stebėdamas, kaip laikomasi teisiškai privalomų standartų, jis kartu užtikrina nacionalinių duomenų kokybę. Daugiau informacijos rasite Eurostato interneto svetainėje.

Suvokiama infliacija

Atliekant vartotojų apklausas, žmonės dažnai pažymi „jaučiantys“, kad infliacija yra didesnė, negu rodo faktiniai kainų indeksai. Tad nuo ko priklauso, kaip žmonės suvokia infliaciją? Atliekant įvairius mokslinius tyrimus padarytos tokios išvados:

• Į kylančias kainas atkreipiame daugiau dėmesio negu į stabilias ar mažėjančias kainas. Be to, kainų kilimą atsimename ilgiau. Į stabilias ar mažėjančias kainas dėmesio kreipiame mažiau, nors, apskaičiuojant infliacijos lygį, į jas irgi atsižvelgiama.
• Geriau įsidėmime dažnus smulkius pirkinius. Pastaraisiais metais kai kurių dažnai perkamų prekių ir paslaugų (pvz., benzino, duonos, autobuso bilietų) kainų augimas viršijo vidurkį. Kai galvojame apie infliaciją, dažnai pernelyg daug dėmesio sutelkiame į šių prekių kainų pokyčius, dėl to mums gali atrodyti, kad reali infliacija yra didesnė, negu yra iš tiesų.
• Retesnius pirkinius ar išlaidas, kurias apmokame tiesioginio debeto būdu, įsidėmime mažiau. Nemaža namų ūkių išlaidų dalis tenka rečiau įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, automobiliams ir atostogoms. Kai kurias išlaidas (pavyzdžiui, būsto nuomą, telefono sąskaitas) dažnai apmokame automatiniu banko pavedimu (tiesioginio debeto būdu ir periodinio mokėjimo pavedimais). Galvodami apie infliaciją, apie tokias išlaidas ir tokių pirkinių kainų pokyčius pagalvojame rečiau.

• „Asmeninė“ infliacija. Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) pagrindas yra vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis. Tai – tipinis visų namų ūkių pirkinių krepšelis. Tačiau namų ūkiams, kurių infliacija yra didesnė už vidutinę, infliacija gali būti juntama labiau negu namų ūkiams, kurių infliacija yra mažesnė už vidutinę.

  Pavyzdžiui, jei benzino kainos pakyla daug daugiau negu kitų prekių ir paslaugų kainos, žmonėms, kurie daug naudojasi automobiliu, gali atrodyti, kad infliacija yra didesnė, negu rodo SVKI, nes jų asmeninės išlaidos degalams yra didesnės už vidutines. Ir priešingai – tų, kas automobiliu naudojasi retai arba jo nenaudoja apskritai, „asmeninė“ infliacija bus mažesnė.

• Infliacijos rodikliai yra metiniai, bet mūsų atmintyje išlieka ilgesnis laikotarpis. Infliacija pagal SVKI paprastai parodo metinį kainų augimo tempą. Tai reiškia, kad bendras tam tikro laikotarpio, pavyzdžiui, 2009 m. sausio mėnesio, kainų lygis lyginamas su buvusiu prieš metus, t. y. 2008 m. sausio mėnesį. Tačiau žmonės, kalbėdami apie infliaciją, kartais prisimena prieš kelerius metus buvusias kainas. Per ilgą laikotarpį kainos dažniausiai pakyla gana daug, net jei metinė infliacija yra nedidelė. Pavyzdžiui, jei SVKI per metus pakinta 2 %, per 10 metų bendras kainų lygis pakils daugiau negu 20 %.

• Kainos pokyčiai, palyginti su kokybės pokyčiais. Infliacija dažnai laikome ant produkto etiketės nurodytos kainos pokyčius. Tačiau kartais keičiasi ne tik kaina, bet ir produkto kokybė. Apskaičiuojant SVKI, į tai atsižvelgiama – su kokybe susijęs pokytis atimamas.

  Pavyzdžiui, automobilių kainos galbūt pakilo, tačiau įranga, kuri anksčiau būdavo parduodama atskirai, kaip papildoma (pavyzdžiui, palydovinės navigacijos, oro kondicionavimo sistemos ar oro pagalvės), dabar dažnai įeina į standartinę naujų modelių automobilių komplektaciją. Tokiais atvejais didesnę kainą lemia geresnė kokybė, ne vien infliacija. Jei automobilių kainos vidutiniškai pakiltų, pavyzdžiui, 5 %, iš kurių 1 % – dėl geresnės kokybės, suderintame vartotojų kainų indekse šio produkto kainos padidėjimas būtų 4 %.

Duomenų apžvalga

Vartotojų kainų infliacija euro zonoje nuo 1961 m.

Aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius daugumoje Europos šalių infliacija buvo didelė, tačiau nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, šalims rengiantis įsivesti eurą ir ECB vykdant savo pinigų politiką, infliacijos lygis pastebimai sumažėjo.

Pastaruoju metu infliacijos lygis labai padidėjo – daugiausiai dėl kylančių energijos ir maisto kainų.

Dėl ko didėja dabartinė infliacija?

Ne visada stipriausią poveikį indeksui daro produktai, kurių kainos kinta labiausiai. Infliacijos lygis priklauso ir nuo to, kokią namų ūkių vartojimo išlaidų dalį sudaro kiekvienas produktas, kitaip tariant – nuo produkto lyginamojo svorio.

Patyrinėkite naujausius duomenis naudodamiesi interaktyviąja infliacijos duomenų suvestine

Susipažinkite su naujausiais ir praėjusių laikotarpių duomenimis. Galite panagrinėti įvairių šalių ir produktų grupių rodiklius. Pasirinkę laiko atkarpą, matysite, kaip infliacija kito įvairiais laikotarpiais, nuo vieno mėnesio iki kito.