Eurosistemos makroekonominės prognozės euro zonai, 2021 m. gruodžio mėn.

Apžvalga

Prognozuojama, kad, nepaisant kai kurių nepalankių veiksnių artimiausiu metu, ekonomikos augimas ateinančius trejus metus tebebus stiprus^[1]. Kai kuriose euro zonos šalyse sparčiai didėjant koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičiui vėl įvesti apribojimai, padidėjo neapibrėžtumas dėl pandemijos trukmės. Pradėjus plisti omikron atmainai, šis neapibrėžtumas dar labiau sustiprėjo^[2]. Be to, sustiprėjo tiekimo sutrikimai. Dabar manoma, kad jie truks ilgiau ir pradės po truputį nykti tik nuo 2022 m. antrojo ketvirčio, o visiškai išnyks iki 2023 m. Realusis BVP prieš krizę buvusį lygį turėtų viršyti 2022 m. pirmąjį ketvirtį, o tai reiškia vienu ketvirčiu vėliau, negu buvo numatyta 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Vis dėlto, mažėjant pasauliniams tiekimo suvaržymams, nykstant pandeminiams apribojimams bei su tuo susijusiam neapibrėžtumui ir pradėjus slūgti didelei infliacijai, ekonomikos augimas nuo 2022 m. vidurio turėtų vėl įsibėgėti, nepaisant mažesnio fiskalinės politikos skatinamojo poveikio ir lūkesčių dėl didesnių rinkos palūkanų normų. Svarbiausiu ekonomikos augimą skatinančiu veiksniu išliks privatusis vartojimas, kuris augs, nes vėl ims didėti realiosios disponuojamosios pajamos, bus pradėtos leisti sukauptos santaupos, gerės padėtis darbo rinkoje – prognozuojamo laikotarpio pabaigoje numatomas nedarbo lygis bus mažesnis, negu apskritai yra kada nors buvęs nuo euro zonos sukūrimo 1999 m. Dėl intensyvesnių pasaulinių tiekimo sutrikimų ir griežtesnių pandeminių apribojimų trumpojo laikotarpio ekonomikos augimo prognozė, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, buvo sumažinta. Tačiau šiems nepalankiems veiksniams pamažu nykstant, nuo 2022 m. antrojo ketvirčio augimas turėtų spartėti, todėl realusis BVP iki 2022 m. pabaigos viršytų 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėse numatytą lygį, o tokios raidos poveikis persikeltų ir į kitus laikotarpius, tad labai padidinta ir 2023 m. metinio augimo prognozė.

Numatoma, kad infliacija bus didesnė ilgiau, tačiau iki 2022 m. pabaigos turėtų sumažėti iki kiek mažiau nei 2 % ir 2023 bei 2024 m. būti 1,8 %. Pastaraisiais mėnesiais smarkiai padidėjus kainų spaudimui manoma, kad infliacija 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį bus pasiekusi aukščiausią tašką. Nors šis spaudimas yra gerokai didesnis, negu tikėtasi anksčiau, vis dar manoma, kad jis iš esmės yra laikinas, sąlygotas energijos kainų šuolio ir tarptautinės bei vidaus paklausos ir pasiūlos atotrūkio šalių ekonomikoms atsiveriant. Energijos kainų infliacija ir 2022 m. turėtų būti vidutiniškai didesnė, tačiau dėl numatomo naftos, dujų ir elektros energijos kainų mažėjimo stiprėjant bazės efektų, mažinančių infliaciją, poveikiui, per 2022 m. ji turėtų smarkiai sumažėti. 2023 ir 2024 m. energijos komponentės poveikis infliacijai turėtų būti nedidelis. Tiekimo sutrikimams pamažu nykstant, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2022 m. turėtų mažėti. Vėliau, ekonomikai vis labiau atsigaunant, mažėjant sąstingiui ir didėjant darbo sąnaudoms ji turėtų pamažu didėti (tačiau vis dar nesiekti 2 %), skatinama lūkesčių dėl didesnės infliacijos. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos prognozė buvo gerokai padidinta, ypač 2022 m. Ji padidinta įvertinus naujausius netikėtus duomenis, didesnį tiesioginį ir netiesioginį didesnių energijos žaliavų kainų poveikį, euro nuvertėjimą, tebesitęsiantį tiekimo sutrikimų spaudimą kainoms ir stabilų darbo užmokesčio augimą.

Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai

Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

1 Realioji ekonomika

2021 m. trečiąjį ketvirtį realiojo BVP augimas išliko spartus, artimas 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėse numatytam rodikliui. Besitęsiantį ekonomikos atsigavimą labiausiai skatino vidaus paklausa, ypač vartotojams skirtų paslaugų paklausa, išaugusi dėl gerų vakcinacijos rodiklių, sumažėjusios baimės užsikrėsti ir pandeminių apribojimų sušvelninimo. Atsigavimą skatino ir tai, kad didėjo realiosios disponuojamosios pajamos bei gerokai sumažėjo taupymo norma. Trečiąjį ketvirtį paslaugų paskatintas ekonomikos augimas su kaupu kompensavo didėjančią pramonės veiklą varžančių tiekimo sutrikimų svarbą.

1 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas

Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia.

Tikėtina, kad artimiausioje ateityje realiojo BVP augimas bus nedidelis, nes griežtinami pandeminiai apribojimai ir stiprėja tiekimo sutrikimai (1 pav.). Dėl vėl stiprėjančios COVID-19 pandemijos nuo 2021 m. ketvirtojo ketvirčio pradžios buvo sugriežtinti apribojimai, pastaraisiais mėnesiais sumažėjo judumas. Tikėtina, kad griežtesni apribojimai bus taikomi ir metų sandūroje. Nuo 2022 m. antrojo ketvirčio judumas turėtų pamažu didėti ir pasiekti prieš pandemiją buvusį lygį, nes manoma, kad pandemija nebe taip smarkiai kaustys euro zoną. Turimi paskelbti duomenys ir tyrimų rezultatai patvirtina, kad metų sandūroje ekonomikos augimas labai sulėtės. Pavyzdžiui, spalio mėn. mažmeniniai pardavimai vos 0,2 % viršijo trečiąjį ketvirtį buvusį lygį, o sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) spalio ir lapkričio mėn. vidutiniškai buvo akivaizdžiai mažesnis už trečiojo ketvirčio vidutinį lygį. Be to, apdirbamosios gamybos produkcijos tiekimo sutrikimai išliko dideli iki pat lapkričio mėn., tad, kaip matyti iš atitinkamo PVI indekso, tiekėjų produkcijos pristatymo laikai nuolat ilgėjo. Todėl 2021 m. paskutiniojo ketvirčio ir 2022 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP augimo prognozė smarkiai sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad, daugelyje šalių išplitus delta atmainai, įvesti pandeminiai apribojimai buvo griežtesni, negu dėl jų buvo daroma prielaida sudarant 2021 m. rugsėjo mėn. prognozes, ir – kiek mažiau – į susirūpinimą dėl omikron atmainos bei stipresnio neigiamo tiekimo sutrikimų poveikio.

Manoma, kad pasauliniai tiekimo sutrikimai, visus 2021 m. smarkiai varžę euro zonos pramoninę gamybą ir prekybą prekėmis, tęsis ilgiau^[3]. 2021 m. pavasarį ir vasarą sustiprėjus ekonomikos atsigavimui, dėl pasaulinių krovinių gabenimo sutrikimų ir išteklių trūkumo euro zonos įmonės negalėjo didinti gamybos apimčių tiek, kad patenkintų sparčiai augančią gaminių paklausą. Pasaulio mastu didelės paklausos ir per mažos pasiūlos disbalansas padidėjo labiau, nei manyta anksčiau, ir paveikė daugiau šalių ir sektorių (taip pat žr. 2 intarpą). Šalys, kuriose didesnę ekonomikos dalį sudaro į pasaulines vertės grandines labiau integruoti sektoriai, patiria didesnį žaliavų ir įrangos trūkumo poveikį. Dabar manoma, kad tiekimo sutrikimai išliks ilgiau, nei manyta sudarant rugsėjo mėn. prognozes, ir pradės mažėti tik nuo 2022 m. antrojo ketvirčio, o visiškai išnyks iki 2023 m. Tai atitinka naujausius apklausų rezultatus, iš kurių daroma prielaida, kad tiekimo sutrikimų poveikis gali būti juntamas didelę 2022 m. dalį.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu ekonomikos augimas bus silpnas, nuo 2022 m. antrojo ketvirčio sparčiai didės, o 2023–2024 m. sulėtės iki istorinio vidurkio. Tikėtinas atsigavimas po trumpojo laikotarpio grindžiamas prielaida, kad COVID-19 pandemija pamažu slūgs ir jos poveikis ekonomikai mažės, o tai turėtų sumažinti su pandemija susijusį neapibrėžtumą ir sustiprinti pasitikėjimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuo 2022 m. antrojo ketvirčio turėtų pamažu nykti tiekimo sutrikimai, finansavimo sąlygos tebebus palankios, sumažės sukauptų santaupų lygis, kuris šiuo metu yra didelis, ir tęsis pasaulio ekonomikos atsigavimas. Numatoma, kad 2023–2024 m. realiojo BVP augimo tempas vėl bus nuosaikesnis. Nors tikimasi, kad kai kuriose šalyse programa „Next Generation EU“ (NGEU) paskatins investicijų augimą, kitų fiskalinės politikos priemonių poveikis, numatoma, bus mažesnis negu 2021 m., tačiau šiek tiek didesnis, negu numatyta 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Realusis BVP iki krizės buvusį lygį turėtų viršyti 2022 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. vienu ketvirčiu vėliau, negu buvo numatyta 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Vis dėlto, augimo nuo 2022 m. antrojo ketvirčio prognozės padidinimas reiškia, kad BVP bus didesnis, negu numatyta rugsėjo mėn. prognozėse, iki 2022 m. pabaigos, ir vos mažesnis už lygį, kurio buvo tikėtasi prieš krizę sudarytose prognozėse (2 pav.).

2 pav.

Euro zonos realusis BVP

1 lentelė

Makroekonominės prognozės euro zonai

Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumo raida pateikta pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.
¹ Įskaitant prekybą euro zonoje.
² Subindeksas pagrįstas netiesioginių mokesčių faktinio poveikio įverčiais. Rezultatas gali skirtis nuo Eurostato duomenų, pagrįstų prielaida, kad netiesioginis mokesčių poveikis SVKI persiduoda visas ir iškart.
³ Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo ir priemonių, pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką apibrėžtų kaip laikinų, poveikį.
⁴ Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl numatomų NGEU dotacijų pajamų dalyje. Neigiamas skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama.

Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu privatusis vartojimas sparčiai didės, nors tikėtina, kad artimiausiu metu jo augimas lėtės. 2021 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius privatusis vartojimas atsigavo labiau, nei tikėtasi, tačiau trečiąjį ketvirtį jis vis dar buvo 2,4 % mažesnis negu prieš pandemiją. Šis netikėtai didesnis vartojimas siejamas su spartesniu, nei tikėtasi, namų ūkių taupymo normos mažėjimu. Namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir toliau daugiausia sudarė pajamos iš darbo užmokesčio, kurios paprastai būna susijusios su santykinai dideliu ribiniu polinkiu vartoti. Prognozuojama, kad artimiausiu metu privačiojo vartojimo augimas smarkiai sulėtės dėl griežtinamų pandeminių apribojimų ir neigiamą įtaką namų ūkių perkamajai galiai darančių didelių energijos kainų. Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvas, prognozuojama, kad, jeigusveikatos krizė 2022 m. bus įveikta, kaip ir tikimasi, privačiojo vartojimo augimas 2022 m. antrąjį ketvirtį labai sustiprės ir trečiąjį ketvirtį viršys prieš krizę buvusį lygį. 2023 m. jis turėtų viršyti realiųjų pajamų augimą, nes neapibrėžtumui mažėjant turėtų susiklostyti palankios sąlygos šiek tiek sumažinti perteklines santaupas. Prognozuojama, kad 2024 m. ir vartojimo dinamika, ir taupymo norma priartės prie istorinių vidurkių.

Tikimasi, kad po nedidelio sumažėjimo trumpuoju laikotarpiu realiosios disponuojamosios pajamos vėl didės, skatinamos pajamų iš darbo užmokesčio didėjimo. Po 2021 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius fiksuotų teigiamų augimo tempų realiosios disponuojamosios pajamos, veikiamos staigaus infliacijos padidėjimo, metų sandūroje, tikėtina, sumažės, tačiau nežymiai. Vėliau jos turėtų didėti, nes ekonomikai vis labiau atsigaunat vėl augs pajamos iš darbo užmokesčio. Tačiau grynieji fiskaliniai pervedimai, 2020 m. darę didelį teigiamą poveikį pajamų augimui, nuo 2021 m. prie jo nebeprisidės, nes vis mažiau žmonių dalyvaus darbo vietų išsaugojimo schemose ir nustos galioti kitos laikinos dėl pandemijos taikytos fiskalinės priemonės, nepaisant to, kad, siekiant kompensuoti išaugusias energijos kainas, bus taikoma naujų priemonių.

Numatoma, kad namų ūkių taupymo norma mažės, kol pasieks mažesnį negu prieš krizę buvusį lygį, o prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bus stabili. Pastaruoju metu staigiai kritusi taupymo norma, prognozuojama, mažės visus 2022 m. Ją mažėti skatins priverstinių santaupų mažėjimas, sąlygotas gerų vakcinacijos rodiklių ir tikėtino pandeminių apribojimų sušvelninimo žiemai pasibaigus, taip pat menkesnis taupymas atsargumo tikslais gerėjant sąlygoms darbo rinkose ir slopstant neapibrėžtumui. Prognozuojama, kad taupymo norma per 2022 m. nukris iki žemesnio negu prieš krizę buvusio lygio, toliau mažės iki 2023 m. vidurio, o 2024 m. stabilizuosis ir bus artima istoriniam vidurkiui. Laikiną sumažėjimą lems dalies perteklinių santaupų, kurias namų ūkiai sukaupė nuo pandemijos pradžios, panaudojimas vartojimui, tad vartojimas sparčiai didės. Tačiau šią santaupų mažėjimo įtaką vartojimo augimui silpnins tai, kad perteklinės santaupos koncentruotos turtingesnių ir vyresnio amžiaus gyventojų, kurie yra linkę mažiau vartoti, namų ūkiuose^[4].

1 intarpas
Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, žaliavų kainų ir valiutų kursų

Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, į technines prielaidas įtrauktos didesnės palūkanų normos ir naftos kainos bei euro nuvertėjimas. Techninės prielaidos dėl palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2021 m. lapkričio 25 d.). Trumpalaikės palūkanų normos nustatomos pagal 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai vertinami pagal ateities sandorių palūkanų normas. Pagal šią metodiką apskaičiuota vidutinė trumpalaikė palūkanų norma 2021–2022 m. turėtų būti –0,5 %, 2023 m. – –0,2 %, o 2024 m. – 0 % Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad 2021 m. metinis vidutinis pajamingumas bus 0,1 %, po to visą prognozuojamą laikotarpį pamažu didės ir 2024 m. bus 0,6 %^[5]. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, rinkos lūkesčių dėl trumpalaikių palūkanų normų 2023 m. prognozė padidinta 30 bazinių punktų, o rinkos lūkesčių dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo 2021 m. prognozė padidinta tik šiek tiek, bet 2022–2023 m. prognozė padidinta apie 30 bazinių punktų.

Kalbant apie žaliavų kainas, pažymėtina, kad prognozėse vertinamos vidutinės ateities sandorių rinkos tendencijos dviejų savaičių laikotarpiu iki galutinės duomenų įtraukimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.). Sprendžiant iš jų, Brent žalios naftos kaina turėtų padidėti nuo 71,8 JAV dolerio (2021 m.) iki 77,5 JAV dolerio (2022 m.), o vėliau (iki 2024 m.) turėtų sumažėti iki 69,4 JAV dolerio už barelį. Tai reiškia, kad, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2022 m. naftos kainos JAV doleriais bus maždaug 15 % didesnės, o 2023 m. – 13 % didesnės. Taip pat manoma, kad žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos JAV doleriais 2021 m. labai išaugs, 2022 m. didės lėčiau, o 2023–2024 m. šiek tiek sumažės. Remiantis ateities sandorių kainomis daroma prielaida, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taršos leidimai prognozuojamu laikotarpiu kainuos apie 75 EUR už toną, t. y. beveik 30 % brangiau negu prognozuota 2021 m. rugsėjo mėn. (žr. 3 intarpą).

Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozuojamu laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dvi savaites iki galutinės duomenų įtraukimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.). Tai reiškia, kad 2022–2024 m. JAV dolerio ir euro kursas vidutiniškai bus 1,13 JAV dolerio už eurą, t. y. maždaug 4 % mažesnis negu pagal 2021 m. rugsėjo mėn. prognozes. Daroma prielaida, kad euro efektyvusis kursas, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bus 1,7 % mažesnis.

Techninės prielaidos

Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu investicijos į būstą nuosaikiai augs. 2021 m. trečiąjį ketvirtį investicijos į būstą šiek tiek sumažėjo – daugiausia dėl pasiūlos suvaržymų. Nepaisant vis dar nepakankamos pasiūlos ir su blogėjančia pandemine padėtimi susijusio neapibrėžtumo, atspari paklausa, palaikoma palankių finansavimo sąlygų, turėtų prisidėti prie investicijų į būstą didėjimo 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį. Vėliau jas toliau didėti turėtų skatinti teigiamas Tobino Q rodiklis, augančios disponuojamosios pajamos, didėjantis vartotojų pasitikėjimas ir aukštas sukauptų santaupų lygis. Tikimasi, kad investicijos į būstą iki 2022 m. pabaigos grįš į prieš krizę buvusią trajektoriją, o likusį prognozuojamą laikotarpį jų augimo tempas normalizuosis.

Numatoma, kad verslo investicijos prognozuojamu laikotarpiu sparčiai augs ir sudarys vis didesnę realiojo BVP dalį. 2021 m. pirmąjį pusmetį fiksuotas verslo investicijų atsigavimas 2021 m. antrąjį pusmetį turėtų laikinai sulėtėti dėl nepakankamos pasiūlos. Vėliau, pamažu mažėjant pasiūlos suvaržymams, atsigaunant pasaulinei ir vidaus paklausai ir gerėjant pelno augimo rodikliams, taip pat dėl palankių finansavimo sąlygų ir teigiamo NGEU programos poveikio, jos turėtų vėl didėti. Vidutiniu laikotarpiu papildomą stimulą verslo investicijų didėjimui turėtų suteikti su skaitmeninimu susijusios išlaidos ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų (taip pat ir automobilių gamybos sektoriuje dėl taikomų aplinkosaugos reikalavimų ir perėjimo prie elektra varomų transporto priemonių gamybos). Todėl prognozuojamu laikotarpiu verslo investicijos turėtų sudaryti vis didesnę realiojo BVP dalį.

2 intarpas
Tarptautinė aplinka

2021 m. antrąjį pusmetį pasaulio ekonominio aktyvumo ir prekybos augimas truputį sulėtėjo. Vėl išaugę užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiai, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Azijos dalyse, temdė vartotojų nuotaikas net ir nesant griežtų viruso plitimo ribojimo priemonių. Po laikino atokvėpio vasaros pabaigoje užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius vėl pradėjo didėti. Apie naujosios omikron atmainos aptikimą buvo pranešta jau po to, kai prielaidos dėl tarptautinės aplinkos buvo parengtos; ši atmaina kelia susirūpinimą dėl galimų ekonominių padarinių, nors tebėra labai neaišku, kokie jie bus. Pasaulinis gamybai reikalingų išteklių trūkumas taip pat turėjo neigiamos įtakos ekonominiam aktyvumui ir prekybai; prognozuojama, kad jis ir toliau bus vienas iš nepalankių veiksnių. Didelio dažnio rodikliai, gauti iki lapkričio pabaigos, rodo, kad apdirbamosios gamybos augimas stoja, o paslaugų sektorius pamažu atsigauna vis plačiau atsiveriant daugelio šalių ekonomikai.

Daroma prielaida, kad artimiausiu metu pasiūlos sutrikimai turės neigiamos įtakos prekybai ir aktyvumui, tačiau iki 2023 m. visiškai išnyks. Šie sutrikimai – tai paklausos ir pasiūlos disbalansai, dėl kurių susidaro tarpinių žaliavų trūkumas, ypač stipriai jaučiamas didelėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir gamybos sektoriuje (ypač automobilių pramonėje). Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, manoma, kad pasiūlos sutrikimai turės poveikį didesniam skaičiui šalių ir sektorių. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį jie dar labiau paaštrėjo, tad šiuo metu manoma, kad šie sutrikimai pradės mažėti tik nuo 2022 m. antrojo ketvirčio ir visiškai išnyks iki 2023 m., vartotojams grįžtant nuo prekių prie paslaugų vartojimo ir dėl planuojamų investicijų didėjant krovinių gabenimo pajėgumams ir puslaidininkių pasiūlai.

Numatoma, kad pasaulio ekonomika prognozuojamu laikotarpiu ir toliau atsigaus, nepaisant kai kurių artimiausiu metu pasireikšiančių nepalankių veiksnių. Preliminariai vertinama, kad pasaulio realusis BVP (neįskaitant euro zonos) 2021 m. padidės 6,0 %, o vėliau augs lėčiau: 2022 m. – 4,5 %, 2023 m. – 3,9 %, o 2024 m. – 3,7 %. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2021 m. augimo prognozė sumažinta. Be pirmiau minėto užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiaus šuolio, augimui neigiamos įtakos turėjo ir konkrečioms šalims būdingi veiksniai, pavyzdžiui, mažesnės, nei anksčiau manyta, valdžios sektoriaus išlaidos JAV, ypač trečiąjį ketvirtį, ir mažėjantis augimas Kinijoje, esant lėtesniam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus augimui ir energijos išteklių trūkumui. Dėl užsitęsusių tiekimo sutrikimų išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalių ir kai kurių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių (įskaitant Kiniją) 2022 m. ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta. Tačiau kai kurių kitų šalių, visų pirma Indijos ir šiek tiek mažiau Turkijos, augimo prognozės padidintos, tad bendro augimo tempo prognozė nesikeičia. 2023 m. augimo prognozė padidinta, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, nes tikimasi, kad iki to laiko bus visiškai pašalinti tiekimo sutrikimai.

Prastesnė pagrindinių prekybos partnerių perspektyva dėl tebesitęsiančių tiekimo sutrikimų daro neigiamą poveikį euro zonos užsienio paklausai. Daroma prielaida, kad tiekimo sutrikimai turės didesnį poveikį prekybai nei pramoninei gamybai ir BVP augimui, nes problemos logistikos sektoriuje daro neproporcingą poveikį prekybai. Be to, sušvelninti neigiamą poveikį pramoninei gamybai gali padėti perėjimas prie vidaus tiekėjų ir vidaus prekių. Todėl prognozuojama, kad šiais metais euro zonos užsienio paklausa padidės 8,9 %, o 2022–2024 m. – maždaug 4 %. Tai reiškia, kad, palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2021 m. ir 2022 m. augimo tempo prognozė sumažinta, o 2023 m. – padidinta atsižvelgiant į tai, kad, išnykus tiekimo sutrikimams, per dvejus prieš tai ėjusius metus prarastas tempas bus iš dalies atgautas.

Tarptautinė aplinka

¹ Apskaičiuota kaip svertinis importo vidurkis.
² Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.

Manoma, kad dėl tiekimo sutrikimų euro zonos eksporto rinkos dalys iki 2022 m. vidurio nedidės, o vėliau, tiekimo sutrikimams mažėjant, jos turėtų sparčiai didėti. 2021 m. įtaką eksporto rinkos dalims darė du atskiri veiksniai: pirma, metų pradžioje atsiradusių ir trečiąjį ketvirtį dar labiau sustiprėjusių tiekimo sutrikimų poveikis ir antra, paslaugų eksporto atsigavimas antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Nors tiekėjų prekių pristatymo laikai tebėra ilgesni, o gabenimo išlaidos nusistovėjo pakilusios iki rekordinio lygio, manoma, kad tiekimo sutrikimai pamažu išnyks per 2022 m. Dėl sezoniškumo ir sėkmingai vykdomų vakcinacijos kampanijų prekyba paslaugomis, ypač turizmo, vasarą labai atsigavo. Tačiau kai kuriose euro zonos šalyse ketvirtąjį ketvirtį užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiui vėl pradėjus sparčiai didėti, pasitikėjimas turizmo sektoriuje sumažėjo, o tai populiariausioms kelionių kryptims reiškia dar vieną nykų žiemos sezoną. Iki kitų metų vidurio išnykus tiekimo sutrikimams ir sušvelninus kelionių apribojimus, eksporto atsigavimo tempas vėl turėtų didėti. Prognozuojama, kad pasauliniams tiekimo sutrikimams išnykus euro zonos užsienio paklausa padidės (2 intarpas), o dėl pastaruoju metu sumažėjusios euro vertės turėtų padidėti eksporto konkurencingumas. Atsigaunant vidaus paklausai importo augimo tempas turėtų vėl padidėti 2022 ir 2023 m., o prognozuojamo laikotarpio pabaigoje, mažėjant užslopintai paklausai, turėtų normalizuotis. Apskritai numatoma, kad 2022 m. antrąjį pusmetį grynasis eksportas turės didelės teigiamos įtakos realiojo BVP augimui, o vėliau, pamažu nykstant euro nuvertėjimo poveikiui, ši teigiama įtaka sumažės iki nežymios.

2021 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis toliau mažėjo ir, ekonomikos atsigavimui įsibėgėjant, turėtų dar labiau sumažėti. Dėl 2021 m. trečiąjį ketvirtį fiksuoto didesnio, nei tikėtasi, užimtumo augimo, kuriam įtakos turėjo ir žymus darbo vietų išsaugojimo schemose dalyvaujančių darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, darbo rinka stiprėja, nedarbo lygis mažėja. Pastaruoju metu padidėjęs laisvų darbo vietų skaičius ir spartus užimtumo augimas rodo, kad darbo jėga, kaip gamybą ribojantis veiksnys, tebėra tik konkretiems sektoriams būdinga problema, kurią lemia vėlavimas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose užpildyti laisvas darbo vietas. Kadangi tikėtina, jog padėtis darbo rinkoje toliau gerės, prognozuojama, kad nedarbo lygis iki 2021 m. pabaigos sumažės iki prieš pandemiją buvusio lygio, o 2024 m. sieks 6,6 %, nes, ekonomikai toliau atsigaunant, prognozuojama didelė darbo jėgos paklausa, kurios didėjimui poveikį darys ir demografiniai pokyčiai^[6]. Toks nedarbo lygis būtų mažesnis negu kada nors yra buvęs nuo euro zonos sukūrimo 1999 m.

Prognozuojama, kad darbo našumo augimą laikinai slopins trumpuoju laikotarpiu numatomas ekonomikos augimo sulėtėjimas, tačiau vėliau augimas turėtų paspartėti. 2021 m. antrąjį ketvirtį darbo našumo augimas padidėjo 1,4 %, o trečiąjį ketvirtį – 1,2 %. Dėl tiekimo sutrikimų sulėtėjus ekonomikos augimui ir pandemijai vėl suintensyvėjus, metų sandūroje darbo našumas smarkiai kris. Nuo 2022 m. vidurio, ekonomikos augimui sustiprėjus, darbo našumo augimas turėtų vėl įsibėgėti. Numatoma, kad iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos vieno samdomojo darbuotojo darbo našumas bus maždaug 4½ % didesnis negu prieš krizę.

Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, realiojo BVP augimo 2022 m. prognozė buvo sumažinta, o 2023 m. – padidinta. Trumpojo laikotarpio prognozė sumažinta atsižvelgiant į tai, kad tiekimo suvaržymai dar šiek tiek sustiprės, į didesnes energijos kainas ir griežtesnius pandeminius apribojimus – visa tai darys neigiamą poveikį metiniam realiojo BVP augimui, kuris persikels ir į 2022 m. Tikintis, kad pandemija pasitrauks, o tiekimo sutrikimai pamažu išnyks, nuo 2022 m. antrojo ketvirčio ketvirtinio augimo prognozės padidintos, todėl padidinta ir 2023 m. metinio realiojo BVP augimo prognozė. Prognozės padidintos atsižvelgiant ir į tai, kad fiskalinė politika nebebus tokia griežta, o taip pat į euro kurso mažėjimą nuo 2021 m. rugsėjo mėn.paskelbtų prognozių, tačiau šių veiksnių įtaką iš dalies atsveria neigiamas didesnių naftos kainų, mažesnės užsienio paklausos ir didesnių ilgalaikių palūkanų normų poveikis.

2 Fiskalinė perspektyva

Numatoma, kad 2022 m. bus atšauktos kai kurios fiskalinės paramos priemonės, o 2023–2024 m. jų bus atšaukta dar daugiau. Prognozuojama, kad 2020 m. vykdyta itin didelio skatinamojo pobūdžio euro zonos fiskalinė politika, įvertinus NGEU dotacijų poveikį, 2021 m. bus iš esmės neutrali, o 2022 m. bus gerokai (likusį prognozuojamą laikotarpį – kiek mažiau) griežtesnė. Fiskalinės politikos griežtėjimas 2022 m. siejamas su didelės dalies pandeminės paramos priemonių panaikinimu. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, fiskalinė politika 2021 m. buvo gerokai griežtesnė – daugiausia dėl neplanuotų biudžeto pajamų ir kitų veiksnių, kurie dažnai pasireiškia ekonomikai atsigaunant, ir mažesnio (maždaug ½ procentinio punkto BVP) bendro diskrecinių skatinamųjų priemonių poveikio įverčio. Numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos poveikis bus maždaug 1 procentiniu punktu BVP mažesnis, negu tikėtasi sudarant 2021 m. rugsėjo mėn. prognozes. Tai daugiausia siejama su tuo, kad bus įvesta naujų pandeminių priemonių arba bus pratęstos ar iš naujo įvertintos esamos priemonės, taip pat bus įvesta naujų priemonių, skirtų kompensuoti didesnių energijos kainų poveikį, toliau bus atliekami socialiniai pervedimai ir mažinami tiesioginiai mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. 2023 m. fiskalinės politikos padėties prognozės patikslintos tik šiek tiek.

Prognozuojama, kad euro zonos biudžeto balansas nuolat gerės, ypač 2022 m., tačiau prognozuojamo laikotarpio pabaigoje tebebus mažesnis negu prieš krizę. Vertinama, kad euro zonos biudžeto deficitas, 2020 m. pasiekęs aukščiausią tašką, 2021 m. tebebuvo didelis. Prognozuojamu laikotarpiu biudžeto balansas žymiai pagerės – daugiausia dėl ciklinės komponentės ir mažesnio dėl cikliškumo pakoreguoto pirminio deficito. Prie šios tendencijos prisidės ir palūkanų mokėjimai, kurie toliau mažės ir 2024 m. sudarys 1,0 % BVP. Numatoma, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje biudžeto balansas (–1,8 % BVP) tebebus mažesnis negu prieš krizę. Numatoma, kad 2020 m. gerokai išaugusi bendra euro zonos valdžios sektoriaus skola mažės visą prognozuojamą laikotarpį ir 2024 m. bus apie 90 % BVP, taigi, bus didesnė negu prieš pandemiją. Šį mažėjimą daugiausia lems palankūs palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumai, taip pat ir deficito bei skolos korekcijos – abu šie veiksniai su kaupu kompensuos pirminį deficitą, kuris, nors ir mažės, bet tebebus didelis. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2021 m. fiskalinė perspektyva pagerėjo – daugiausia dėl fiskalinės politikos pokyčių. 2022–2023 m. perspektyva iš esmės nesikeičia: 2022 m. prognozė šiek tiek pabloginta – daugiausia dėl papildomų skatinamųjų priemonių, kuriomis papildytas 2022 m. pagrindinis scenarijus, ir kitų nediskrecinių veiksnių. Euro zonos bendro skolos santykio raidos prognozė sumažinta visam prognozuojamam laikotarpiui – dėl palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumų palankių patikslinimų, daugiausia susijusių su nominaliojo augimo patikslinimais, ir dėl bazės efektų poveikio nuo 2020 m. Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, palūkanų mokėjimai visos euro zonos lygmeniu iš esmės nesikeičia.

3 Kainos ir sąnaudos

Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, 2021 m. lapkričio mėn. pasiekusi 4,9 %, per 2022 m. smarkiai sumažės (3 pav.). Didelės energijos (transporto kuro, elektros energijos ir dujų) kainos, vėl atsivėrus ekonomikai padidėjusi paklausa ir dėl pasaulinių tiekimo sutrikimų bei didesnių transporto išlaidų išaugusios gamintojų produkcijos kainos lėmė didelį infliacinio spaudimo šuolį, dėl kurio infliacija turėtų išlikti didelė ir 2022 m. pradžioje. Tačiau 2022 m. infliacija pagal SVKI turėtų mažėti – daugiausia dėl energijos ir ne energijos komponenčių bazės efektų, iš dalies susijusių su laikino Vokietijos PVM tarifo sumažinimo atšaukimu 2021 m. sausio mėn.^[7] Manoma, kad dėl išaugusių kuro, dujų bei elektros energijos kainų energijos infliacija pagal SVKI 2021 m. pabaigoje pasiekė aukščiausią tašką (daugiau apie tai – 3 intarpe). Numatoma, kad šios kainos didės iki 2022 m. pradžios. 2022 m. energijos infliacija sumažės – daugiausia dėl bazės efektų ir naftos bei didmeninių dujų ir elektros energijos kainų poveikio, kuris, kaip manoma, mažės pagal ateities sandorių kainas. Tikėtina, kad mažės ir 2021 m. pabaigoje aukščiausią tašką pasiekusi infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų; ji mažės iš dalies dėl bazės efektų, taip pat dėl mažesnio kainų spaudimo, kuris silps dėl tikėtino nuoseklaus tiekimo sutrikimų mažėjimo nuo 2022 m. antrojo ketvirčio, tačiau gali ir šiek tiek didėti dėl netiesioginio kylančių energijos kainų poveikio. O maisto produktų infliacija ir ateinančius ketvirčius turėtų būti didelė.

Numatoma, kad ir 2023 m., ir 2024 m. infliacija pagal SVKI bus stabili – 1,8 %. Už šio skaičius slypi nedidelis SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, padidėjimas (nuo 1,7 % iki 1,8 %), tačiau pagal naftos kainų ateities sandorių kreivės mažėjimo nuolydį ir dėl mažėjančio fiskalinių priemonių poveikio maisto produktų ir energijos infliacija turėtų mažėti. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozuojamam laikotarpiui įpusėjus pamažu didės, nes didės įtampa produktų rinkose, augs vienetinės darbo sąnaudos ir lūkesčiai dėl infliacijos, jau kurį laiką artėję prie ECB siekiamo 2 % infliacijos tikslo. Visų pirma, tikėtinas įtampos darbo rinkoje didėjimas turėtų būti palankus darbo užmokesčio augimui, todėl 2023–2024 m. didės infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų.

Manoma, kad vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio didėjimą ir toliau iškreips darbo vietų išsaugojimo schemų taikymas 2022 m., tačiau vėliau jis augs stabiliai. Dėl taikomų darbo vietų išsaugojimo schemų, kuriomis siekiama užtikrinti užimtumą, vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio augimas smarkiai svyravo. Dėl šios priežasties metinis vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio augimas 2020 m. sumažėjo, tačiau per pirmuosius tris 2021 m. ketvirčius atsigavo. Tikimasi, kad šis poveikis išliks ir 2022 m. pirmąjį pusmetį, todėl vidutinis metinis augimo tempas sumažės tik šiek tiek – nuo 4,2 % 2021 m. iki 3,8 % 2022 m. Vėliau darbo užmokesčio augimas, manoma, sulėtės, bet išliks stabilus – 2,9 % tiek 2023, tiek 2024 m. Spartus darbo užmokesčio augimas vėlesniais prognozuojamo laikotarpio metais daugiausia siejamas su įtempta darbo rinka, kurioje nedarbo lygis turėtų sumažėti iki istoriškai žemo lygio, o dabartinio didelio infliacijos lygio antrinis poveikis darbo užmokesčio augimui turėtų ir toliau būti nedidelis atsižvelgiant į tai, kad euro zonoje mažai kur taikomos oficialios darbo užmokesčio indeksavimo sistemos^[8]. Prognozuojama, kad minimalus darbo užmokestis šiek tiek didės visą prognozuojamą laikotarpį, tačiau labiausiai – 2022 m. Toks minimalaus darbo užmokesčio didėjimas darys tiesioginį mechaninį poveikį bendram darbo užmokesčio augimui, tačiau gali daryti šalutinį poveikį ir visai darbo užmokesčio struktūrai^[9]. Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje visą laiką bus mažesnis nei privačiajame sektoriuje, o tai rodo, kad mažai tikėtina, jog pokyčiai viešajame sektoriuje turės teigiamo poveikio privačiajam.

Numatoma, kad dėl lėtesnio vieno samdomojo darbuotojo darbo našumo augimo ir stabilaus darbo užmokesčio didėjimo vienetinės darbo sąnaudos prognozuojamu laikotarpiu didės. Nykstant darbo vietų išsaugojimo schemų poveikiui, 2022–2023 m. lėtės atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas; panašiu tempu lėtės ir vieno samdomojo darbuotojo darbo našumas – dėl šių veiksnių tiek 2022, tiek 2023 m. vienetinės darbo sąnaudos padidės maždaug 1 %. Tačiau dėl 2024 m. numatomo tolesnio darbo našumo augimo normalizavimosi, tai pat dėl tolesnio stabilaus darbo užmokesčio augimo vienetinės darbo sąnaudos padidės gerokai daugiau ir bus infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto ir energijos, didėjimo priežastis.

3 pav.

Euro zonos SVKI

Pastaba: vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia.

Numatoma, kad 2022 m. išorės kainų spaudimas bus gerokai didesnis negu vidaus kainų, tačiau vėlesniais prognozuojamo laikotarpio metais nukris iki gerokai mažesnio lygio. Importo defliatoriaus metinis augimo tempas turėtų padidėti nuo –2,6 % (2020 m.) iki 6,7 % (2021 m.), o tam daugiausiai įtakos turės didesnės naftos ir ne energijos žaliavų kainos, taip pat dėl tiekimo sutrikimų ir euro nuvertėjimo šiek tiek padidėsiančios gamybos sąnaudos. Numatoma, kad nuo 2022 m. importo kainų augimas lėtės ir 2024 m. bus 0,8 %.

Palyginti su 2021 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2021 m. prognozė padidinta 0,4 procentinio punkto, 2022 m. prognozė – 1,5 procentinio punkto, o 2023 m. prognozė – 0,3 procentinio punkto. Šiek tiek daugiau nei pusė visos bendros korekcijos yra susijusi su SVKI energijos komponente (didžioji dalis sutelkta 2022 m.), šiek tiek mažiau nei trečdalis – su infliacija pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, o likusi dalis – su SVKI maisto komponente. Šios korekcijos atliktos įvertinus naujausius netikėtus duomenis apie šių rodiklių padidėjimą, didesnį tiesioginį ir netiesioginį išaugusių energijos žaliavų kainų poveikį, stipresnį ir nesiliaujantį infliaciją didinantį tiekimo sutrikimų poveikį, spartesnį darbo užmokesčio augimą ir euro nuvertėjimą.

3 intarpas
Energijos žaliavų kainų raida ir poveikis SVKI energijos kainų prognozėms

Dėl paklausos ir pasiūlos veiksnių energijos žaliavų kainos, pandemijos metu pasiekusios žemiausią tašką, labai išaugo (A pav.). Pasaulio ekonomikai atsigaunant labai padidėjo naftos ir dujų paklausa. Dujų paklausa didėjo ir dėl šaltos praėjusios žiemos bei nevėjuotos vasaros – iš vėjo buvo pagaminta mažiau energijos, todėl ją reikėjo pakeisti dujomis. Be to, OPEC+ sumažino gavybos apimtis, skalūnų dujų gavyba Jungtinėse Amerikos Valstijose augo lėtai, o Europos dujų rinkoms iš Norvegijos ir Rusijos tiekiamų dujų nepakako – visa tai lėmė naftos kainų didėjimą. ES didmeninės elektros energijos kainos padidėjo visų pirma dėl didesnių dujų kainų, nes elektros energijos kainos nustatomos pagal elektrinių trumpalaikes ribines sąnaudas^[10]. Svarbų vaidmenį atliko ir didesnės ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taršos leidimų kainos.

SVKI energijos kainų pagrindinė prognozė sudaryta remiantis prielaidomis (grindžiamomis ateities sandorių kainomis), kad 2022 m. energijos žaliavų kainos mažės. Anksčiau sudarant prognozes techninės prielaidos daugiausia buvo grindžiamos naftos kainų ateities sandorių kreivėmis, o sudarant 2021 m. gruodžio mėn. prognozes remtasi ir dujų bei elektros energijos kainų ateities sandoriais, nes buvo pastebėta, jog dujų sutartys atsiejamos nuo naftos kainų. Šiuo metu naftos ateities sandorių kreivė leidžiasi žemyn (A pav.). Paprastai taip yra tada, kai naftos rinka yra įtempta, nes naftai būdingas „disponavimo preke pajamingumas“, kuris reiškia, kad pajamos gaunamos iš fizinio prekių turėjimo. Tačiau besileidžianti kreivė gali reikšti ir rinkos lūkestį, kad naftos paklausa ir pasiūla iki 2022 m. pradžios gali pasiekti pusiausvyrą, o vėliau pasiūla gali viršyti paklausą, kaip šiuo metu prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra^[11]. Remiantis didmeninėse rinkose vyraujančiomis ateities sandorių kainomis, dujų ir elektros energijos kainos po šios žiemos taip pat turėtų sumažėti, nes dujų suvartojimas priklauso nuo šildymo poreikio.

A paveikslas

Naftos, dujų, elektros energijos ir taršos leidimų kainos ir ateities sandoriai

Šaltiniai: Eurostatas, *Refinitiv*, *Intercontinental Exchange – ICE, Bloomberg, Gestore Mercati Energetici, Fraunhofer ISE* ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: didmeninės elektros energijos kainos (ir ateities sandoriai) euro zonoje apskaičiuojamos kaip penkiose didžiausiose rinkose vyraujančių kainų svertinis vidurkis (kaip svorius taikant elektros energijos gamybą). Ištisinės linijos nurodo didmenines ir (arba) momentines kainas, punktyrinės linijos – atitinkamų kainų eilučių ateities sandorius. Naujausi panaudoti duomenys – 2021 m. lapkričio mėn. (elektros energijos kainų – 2021 m. spalio mėn.). Apie ateities sandorius panaudoti iki 2021 m. lapkričio 25 d. gauti duomenys.

2021 m. lapkričio mėn. metinė energijos infliacija pagal SVKI padidėjo iki 27,4 %. Pastaruosius keletą mėnesių vis didesnę įtaką infliacijai turėjo dujų ir elektros energijos kainos (B pav., diagrama kairėje). Istoriškai didžiausią įtaką energijos infliacijai pagal SVKI daro transporto kuro kainos. Tačiau pastaruoju metu santykinė kuro kainų įtaka energijos infliacijai pagal SVKI šiek tiek sumažėjo, nors ir tebebuvo didžiausią įtaką darantis veiksnys. Pavyzdžiui, spalio mėn. kuro kainų pokytis sudarė 14,1 procentinio punkto metinio energijos kainų pokyčio, o elektros energijos ir dujų kainos kartu – 9,3 procentinio punkto, o tai yra daugiau, nei kada nors istoriškai yra buvę. Tačiau dujų ir elektros energijos kainų raida euro zonos šalyse yra labai nevienoda. Taip yra dėl skirtingo didmeninių kainų konvertavimo, kuris priklauso nuo kainų sudėties, kainodaros mechanizmų ir elektros energijai gaminti naudojamo energijos rūšių derinio. Be to, nemažai euro zonos šalių įvedė arba planuoja įvesti laikinas fiskalines priemones kylančių energijos kainų poveikiui vartotojams sušvelninti. Kai kuriose šalyse šios priemonės daro tiesioginį poveikį vartotojų kainoms (pvz., jeigu sumažinami netiesioginiai mokesčiai), kitose – tiesioginio poveikio nedaro, nes taikomos pervedimų forma (pvz., išmokos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams).

2021 m. gruodžio mėn. prognozėse numatoma, kad 2022 m. energijos infliacija vidutiniškai išliks didelė, todėl gana didelė bus ir bendroji infliacija, tačiau 2023 ir 2024 m. ji turėtų sumažėti (B pav., diagrama dešinėje). Prognozuojama, kad energijos infliacija aukščiausią tašką pasieks maždaug 2022 m. pradžioje. Numatoma, kad tokią didelę infliaciją lems ne tik išaugusios kuro kainos, bet ir dujų bei elektros energijos kainos (dėl, inter alia, uždelsto pastaraisiais mėnesiais padidėjusių didmeninių kainų poveikio vartotojų kainoms), taip pat didelės energijos ateities sandorių kainos žiemą. Vėliau, naftos ir dujų ateities sandorių kreivėms leidžiantis, taip pat veikiant infliaciją mažinantiems bazės efektams, sukeltiems 2021 m. fiksuotų didelių mėnesinių energijos kainų šuolių, energijos infliacija turėtų pamažu mažėti. Dėl minėtų bazės efektų energijos infliacija labiausiai turėtų mažėti kitų metų sausio, kovo, liepos ir spalio mėn. (mėlyni stulpeliai C pav.). Dėl suminio infliaciją mažinančių bazės efektų poveikio energijos infliacija iki 2022 m. lapkričio mėn. turėtų būti daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnė negu 2021 m. lapkričio mėn. (geltoni stulpeliai C pav.)^[12]. Vertinant pagal besileidžiančią naftos ateities sandorių kainų kreivę, 2023 ir 2024 m. energijos infliacijos poveikis bendrai infliacijai pagal SVKI turėtų būti labai mažas. Tačiau įtakos turės ir laikinų fiskalinių priemonių, skirtų energijos kainoms mažinti, panaikinimas bei nacionalinės kovos su klimato kaita priemonės.

B paveikslas

Energijos infliacija pagal SVKI: ankstesnių laikotarpių duomenys ir ateities prognozės

Šaltiniai: Eurostatas, 2021 m. gruodžio mėn. prognozės ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastaba: naujausi panaudoti duomenys apie energijos infliaciją pagal SVKI – 2021 m. lapkričio mėn., apie atskiras komponentes – 2021 m. spalio mėn.

C paveikslas

Bazės efektų poveikis energijos infliacijai

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: mėnesio bazės efektai rodo bazės efekto įtaką metinio energijos infliacijos lygio pokyčiui vieną mėnesį, palyginti su kitu. Suminis bazės efektų poveikis apskaičiuojamas susumuojant mėnesių bazės efektus ir visada parodomas lyginant su konkrečiu ataskaitiniu mėnesiu. Pavyzdžiui, dėl bazės efektų 2022 m. birželio mėn. energijos infliacija yra maždaug 10 procentinių punktų mažesnė negu 2021 m. lapkričio mėn.

Politikos neapibrėžtumas dėl būsimo dujų ir naftos naudojimo gali lemti didesnius žaliavų kainų svyravimus vykstant žaliajai pertvarkai. Naftos ir dujų paklausa labai priklauso nuo visame pasaulyje vykdomos politikos, skirtos su klimato kaita susijusiems iššūkiams atremti, taip pat nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio. Kol nebus iki pakankamo lygio padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos pajėgumai, tol iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų, paklausa greičiausiai išliks didelė ir nepastovi.

Įtakos energijos kainų raidai gali turėti ne tik nacionalinė, bet ir ES kovos su klimato kaita politika bei didėjančios anglies dioksido kainos. Lapkričio mėn. ES ATLPS taršos leidimų kainos padidėjo iki daugiau kaip 70 EUR už CO2 ekvivalento toną. Nors apyvartinių taršos leidimų ateities sandorių kainų kreivė kyla nežymiai (A pav.), daugumos preliminarių skaičiavimų, kokia turėtų būti anglies dioksido kaina norint pasiekti ES iškeltus taršos mažinimo tikslus, rezultatai yra didesni už dabartines kainas. Europos Komisijai pasiūlius reformuoti ES ATLPS, visų pirma išplėsti ATLPS taikymo sritį, ir peržiūrėti ES energijos mokesčių direktyvą, tikėtina, kad anglies dioksido kainos ES didės. Nuosekliai įvedant siūlomas priemones, palaipsniui gali didėti poveikis energijos kainoms.

4 intarpas
Kitų institucijų prognozės

Įvairias euro zonos prognozes rengia ir kitos tarptautinės organizacijos bei privačiojo sektoriaus institucijos. Tačiau jos nėra tiesiogiai palyginamos tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes buvo parengtos skirtingu metu ir greičiausia buvo grindžiamos skirtingomis prielaidomis dėl tolesnės COVID-19 pandemijos raidos. Be to, šiose prognozėse taikomi nevienodi metodai prielaidoms dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų žaliavų kainas, rengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi koregavimo dėl darbo dienų skaičiaus metodai (žr. lentelę).

Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas

Šaltiniai: 2021 m. gruodžio 9 d. *Consensus Economics Forecasts*, 2023 ir 2024 m. duomenys – iš 2021 m. spalio mėn. atliktos apklausos; EBPO 2021 m. gruodžio mėn. *Economic Outlook 110;* 2021 m. lapkričio 18 d. *MJEconomics for the Euro Zone Barometer*, 2023 ir 2024 m. duomenys – iš 2021 m. spalio mėn. atliktos apklausos; Europos Komisijos 2021 m. rudens ekonominė prognozė; ECB 2021 m. ketvirtojo ketvirčio profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, vykdyta spalio 1–11 d.; 2021 m. spalio 12 d. *IMF World Economic Outlook.*
Pastabos: Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinio augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti, ar ne. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų sudaryta realiojo BVP augimo 2022 m. prognozė yra mažesnė už kitų prognozuotųjų prognozes, o 2023 m. prognozė – gerokai už jas didesnė; infliacijos 2022 m. prognozė yra gerokai didesnė už kitų institucijų prognozes, o 2023 m. prognozė siekia intervalo viršutinę ribą. 2021 m. gruodžio mėn. parengta ekonomikos augimo 2022 m. prognozė yra mažesnė už kitas prognozes, tačiau tik šiek tiek mažesnė už naujausias prognozes, parengtas įvertinus naujausią informaciją apie tiekimo sutrikimų suintensyvėjimą ir apie pandemiją bei pandeminius apribojimus. Didesnę ekonomikos augimo 2023 m. prognozę iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tiekimo sutrikimams nykstant numatomas spartesnis atsigavimas. 2021 m. gruodžio mėn. parengta infliacijos 2022 m. prognozė yra didesnė nei kitos prognozės. Tai iš esmės galima paaiškinti tuo, kad į jas įtraukti 2021 m. lapkričio mėn. gauti duomenys apie SVKI, ir didesne numatoma nepastovesnių komponenčių infliacija. Tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos 2024 m. prognozės nuo kitų institucijų prognozių skiriasi nedaug.

5 intarpas
Alternatyvūs euro zonos ekonominės perspektyvos scenarijai

Tebetvyrant neapibrėžtumui dėl tolesnės pandemijos raidos ir jos ekonominių padarinių, kuris dar labiau sustiprėjo aptikus naująją omikron atmainą, buvo parengti du alternatyvūs 2021 m. gruodžio mėn. pagrindinių prognozių scenarijai, kurie ir aptariami šiame intarpe.^[13] Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad per 2022 m. pandemiją pavyks įveikti, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, nes manoma, kad ten bus sparčiau vykdoma vakcinacija. Pagal šį scenarijų numatomi mažesni užsikrėtimo atvejų skaičiai, didesnis vakcinų veiksmingumas ir mažesnė pakartotinio užsikrėtimo rizika (A pav.). Dėl to būtų greičiau švelninami apribojimai, todėl sustiprėtų pasitikėjimas, o ekonominės sąnaudos būtų labai nedidelės. Pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad sveikatos krizė užsitęs, kils daugiau pandemijos bangų (atsiras naujų viruso atmainų – kad esama tokios rizikos, jau parodė omikron atmainos atsiradimas), mažesnė gyventojų dalis bus veiksmingai apsaugota. Numatoma, kad dėl didelio užsikrėtimo ir hospitalizacijos atvejų šuolio 2022 m. pradžioje gali būti sugriežtinti judumo, taigi ir ekonominės veiklos, apribojimai, nors ir mažesniu mastu nei 2021 m. pradžioje. Daroma prielaida, kad sveikatos krizė užsitęs iki 2023 m. vidurio, tad ekonominis aktyvumas bus mažesnis, o ekonominiai nuostoliai bus didesni dar ir dėl išaugsiančio bankrotų skaičiaus.

A pav.

Pandeminės padėties modeliavimas taikant ECB-BASIR modelį

Šaltiniai: „Google Mobility“ ataskaitos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: pasiskirstymas apskaičiuotas atsitiktinio modeliavimo būdu atsižvelgiant į neapibrėžtumą dėl i) vakcinacijos tempo U~[0,8 %– 1,2 %], ii) vakcinų veiksmingumo U~[30 % – 70 %], vakcinų veiksmingumo (hospitalizacijos) U~[65 % – 85 %] ir pakartotinio užsikrėtimo U~[0 % – 15 %], iii) užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimo atsiradus naujai delta atmainai N~(60 %, 10 %std); iv) SIR parametro; v) poveikio, kurį padarys įgyta patirtis N~(52 %, 10 %std) ir vi) ankstesnio laikotarpio neapibrėžtumo, kuris išreiškiamas likutiniais rodikliais.

Pagal palankųjį scenarijų realusis BVP 2022 m. augtų sparčiai, o pagal atšiaurųjį – tik nežymiai; prognozuojamo laikotarpio pabaigoje jo augimo kreivės pagal abu scenarijus priartėtų viena prie kitos (B pav.). Pagal palankųjį scenarijų 2022 m. pradžioje numatomas spartus augimas, skatinamas veiksmingos vakcinacijos ir ekonomikos atsparumo apribojimų poveikiui, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, todėl numatoma didesnė euro zonos užsienio paklausa, o kartu ir didesnis eksportas, negu numatoma pagal pagrindinį scenarijų, ir didelė šių veiksnių teigiama įtaka pasitikėjimui. Dėl šių veiksnių poveikio ir dėl spartesnio, nei tikėtasi, artimo kontakto būdu teikiamų paslaugų atsigavimo smarkiau augs vartojimas, labiau sumažės taupymo norma, sparčiau mažės nedarbas, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad ekonominis aktyvumas iki 2022 m. vidurio pralenks prieš pandemiją buvusius rodiklius. Pagal atšiaurųjį scenarijų euro zona įžengtų į techninį nuosmukį – dėl griežtesnių apribojimų ekonominis aktyvumas sumažėtų 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Dėl to, kad apribojimai būtų švelninami tik labai pamažu, ir dėl didelio neapibrėžtumo, ekonomikos augimas pagal atšiaurųjį scenarijų iki pat 2023 m. pradžios būtų mažesnis už prognozuojamą pagal pagrindinį scenarijų. Namų ūkiai tebebūtų atsargūs ir taupytų labiau nei paprastai, aukštas nedarbo lygis nemažėtų ir išryškintų darbo rinkos rizikas, o dėl įmonių pažeidžiamumo ir bankrotų padidėtų poreikis perskirstyti darbo jėgą.

Alternatyvūs euro zonos makroekonominiai scenarijai

Nors trumpojo laikotarpio infliacijos pagal SVKI prognozė pagal visus scenarijus beveik vienoda, pagal palankųjį scenarijų 2023–2024 m. ji siektų 2,0 %, o pagal atšiaurųjį – vėlesniais prognozuojamo laikotarpio metais labai sumažėtų (B pav.). Pagal abu scenarijus 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį numatomas infliacijos pikas – dėl iš esmės laikinų veiksnių, įskaitant didesnių energijos kainų ir tiekimo sutrikimų bazės efektų, tačiau vėliau dėl skirtingų realių ekonominių sąlygų tarp abiejų scenarijų atsiranda skirtumų. Pagal palankųjį scenarijų 2024 m. numatomas smarkus grynosios infliacijos padidėjimas, kurį lems stiprus spaudimas iš įtemptų produktų ir darbo rinkų, o pagal atšiaurųjį scenarijų ji 2023–2024 m. tebebus nedidelė.

B pav.

Alternatyvūs euro zonos realiojo BVP ir infliacijos pagal SVKI scenarijai

Pastabos: realiojo BVP duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

Viena pastaba dėl šių prognozių – nė viename scenarijuje neįvertintas poveikis tiekimo sutrikimams ir jų makroekonominės pasekmės, nes nėra aišku, kokį poveikį tolesnė pandemijos raida galėtų turėti tiekimo sutrikimams. Viena vertus, jeigu pandemija suintensyvėtų ir paklausa sumažėtų, tiekimo suvaržymai galbūt sumažėtų, nes dauguma jų kyla dėl per didelės paklausos ir per mažos pasiūlos tai paklausai patenkinti. Kita vertus, tiekimo sutrikimų galėtų padaugėti, jeigu tiekimo grandinės dar labiau nukentėtų dėl karantino ir (arba) paklausos objekto pasikeitimo – vartojimo paslaugų paklausą pakeistų prekių paklausa. Padaugėjus tiekimo sutrikimų pagal bet kurį scenarijų ekonominis aktyvumas galbūt sulėtėtų, o kainos didėtų, o jeigu sutrikimų sumažėtų, poveikis būtų priešingas.

6 intarpas
Jautrumo analizė

Prognozės parengtos remiantis techninėmis prielaidomis dėl tam tikrų pagrindinių kintamųjų raidos. Turint omenyje, kad kai kurie iš šių kintamųjų gali daryti didelę įtaką euro zonos prognozėms, šių prognozių jautrumo alternatyviai taikomoms pamatinėms prielaidoms dėl raidos vertinimas gali padėti analizuoti prognozių nepasitvirtinimo riziką.

Atliekant šią jautrumo analizę, siekiama įvertinti naftos kainų alternatyvios raidos padarinius. Techninės prielaidos dėl naftos kainų raidos grindžiamos naftos ateities sandoriais. Analizuojami keli alternatyvūs naftos kainų raidos scenarijai. Pirmasis apskaičiuotas pagal pasiskirstymo, sudaryto remiantis pasirinkimo sandoriais pagrįstų naftos kainų skirstinio 2021 m. lapkričio 25 d. (galutinės duomenų, naudotų techninėms prielaidoms parengti, įtraukimo dienos), 25-ąjį procentilį. Šis scenarijus reikštų laipsnišką naftos kainos sumažėjimą iki maždaug 40 % mažesnio lygio negu pagal pagrindinio scenarijaus prielaidą dėl 2024 m. Remiantis ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių rezultatų vidurkiu, šis scenarijus reikštų nedidelį realiojo BVP augimą ir kiek didesnį infliacijos pagal SVKI sumažėjimą prognozuojamu laikotarpiu. Antrasis scenarijus sudarytas pagal to paties pasiskirstymo 75-ąjį procentilį. Pagal šį scenarijų numatoma, kad naftos kaina 2024 m. pakils iki maždaug 32 % didesnio lygio negu pagal pagrindinio scenarijaus prielaidą dėl 2024 m. Šis scenarijus reikštų labai nedidelį realiojo BVP sumažėjimą ir šiek tiek didesnį infliacijos pagal SVKI padidėjimą 2022–2024 m. Trečiasis scenarijus grindžiamas prielaida, kad naftos kaina nesikeis ir bus tokia, kokia buvo galutinę duomenų įtraukimo dieną, t. y. 83,1 JAV dolerio už barelį, kuri iki 2024 m. bus maždaug 20 % didesnė negu pagal pagrindinio scenarijaus prielaidą dėl tų metų. Šis scenarijus reikštų, kad realusis BVP 2023–2024 m. sumažėtų tik šiek tiek, o infliacija pagal SVKI 2022–2024 m. būtų 0,2–0,3 procentinio punkto didesnė.

Alternatyvios naftos kainų raidos poveikis

Pastabos: 25-asis ir 75-asis procentiliai – tai neutralūs pasirinkimo sandoriais pagrįstos naftos kainos skirstiniai 2021 m. lapkričio 25 d. Palyginamoji naftos kaina – tą pačią dieną galiojusi kaina. Makroekonominis poveikis nurodomas kaip ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Terminai ir santrumpų paaiškinimai pateikiami ECB glosarijuje (tik anglų k.).

HTML ISSN 4741, QB-CF-21-002-LT-Q

Galutinė techninių prielaidų, pavyzdžiui, dėl naftos kainų ir valiutų kursų, duomenų įtraukimo diena – 2021 m. lapkričio 25 d. (1 intarpas). Makroekonominės prognozės euro zonai baigtos rengti 2021 m. gruodžio 1 d. Šios prognozės apima 2021–2024 m. laikotarpį. Tokį ilgą laikotarpį apimančioms prognozėms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl jas vertinant būtina į tai atsižvelgti. Žr. 2013 m. gegužės mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnį „An assessment of Eurosystem staff macroeconomic projections“. Duomenis, pagal kuriuos parengtos lentelės ir paveikslai, galima rasti http://www.ecb.europa.eu/pub/projections/html/index.en.html. Visų ankstesnių ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių duomenų bazę galima rasti https://sdw.ecb.europa.eu/browseSelection.do?node=5275746.
Esant labai dideliam neapibrėžtumui dėl pagrindinių epidemiologinių naujosios viruso omikron atmainos savybių, prognozės sudarytos atsižvelgiant tik į tų viruso plitimo ribojimo priemonių, kurios buvo taikomos arba paskelbtos iki prognozių sudarymo, poveikį.
Žr. 2021 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 6 straipsnį „The impact of supply bottlenecks on trade“ (Tiekimo sutrikimų poveikis prekybai) ir netrukus pasirodysiančio 2021 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 8 straipsnį „Sources of supply chain disruptions and their impact on euro area manufacturing“ (Tiekimo grandinės sutrikimų šaltiniai ir jų poveikis euro zonos apdirbamosios gamybos sektoriui).
Taip pat žr. 2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai 2 intarpą „Namų ūkių taupymo normos dinamika ir poveikis euro zonos ekonominei perspektyvai“.
Prielaida dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo pagrįsta šalių 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis, ir papildyta būsima raida, numatyta pagal ECB euro zonos visų obligacijų 10 m. nominalųjį pajamingumą, visu prognozuojamu laikotarpiu išliekant pradiniam šių dviejų duomenų grupių neatitikimui. Daroma prielaida, kad prognozuojamu laikotarpiu konkrečių šalių vyriausybės obligacijų pajamingumo ir atitinkamo euro zonos vidurkio skirtumai nesikeis.
Žr. 2021 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 7 straipsnį „Labour supply developments in the euro area during the COVID-19 pandemic“ (Darbo pasiūlos raida euro zonoje per COVID-19 pandemiją).
Pagal susitarimą Eurosistemos ir ECB ekspertų prognozėse SVKI svoriai nekinta visą prognozuojamą laikotarpį. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos labai pakito vartojimo modeliai, kurie per keletą ateinančių metų vėl gali pasikeisti, būsimi SVKI svorių pokyčiai, į kuriuos neatsižvelgiama rengiant ekspertų prognozes, gali lemti didesnį SVKI metinio pokyčio tempo nepastovumą. Tačiau manoma, kad poveikis vidutiniam infliacijos lygiui prognozuojamo laikotarpio kalendoriniais metais bus nedidelis.
Žr. 2021 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 7 straipsnį „The prevalence of private sector wage indexation in the euro area and its potential role for the impact of inflation on wages“ (Darbo užmokesčio indeksavimo sistemų taikymas euro zonos privačiame sektoriuje ir galimas jų vaidmuo infliacijai darant poveikį darbo užmokesčiui).
Kadangi nėra žinoma, kada ir kaip bus įgyvendintas Vokietijoje neseniai paskelbtas sprendimas didinti minimalųjį darbo užmokestį, jo poveikis į pagrindinį scenarijų neįtrauktas.
Pagal kainodaros mechanizmą didmeninė elektros energijos kaina nustatoma pagal brangiausią technologiją, reikalingą elektros energijos paklausai patenkinti. Paklausos piko metu kainą paprastai nustato dujomis kūrenamos elektrinės, todėl didmeninės elektros energijos kainos priklauso nuo dujų kainų.
Žr. Tarptautinės energetikos agentūros 2021 m. lapkričio 16 d. ataskaitą „Oil Market Report“ (Naftos rinkos ataskaita).
Daugiau apie bazės efektų sąvoką ir jų vaidmenį infliacijos raidai – 2021 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 3 intarpe „Recent dynamics in energy inflation: the role of base effects and taxes“ (Naujausia energijos infliacijos dinamika: bazės efektų ir mokesčių vaidmuo).
Scenarijai parengti naudojant ECB-BASE modelį (žr. Angelini, E., Bokan, N., Christoffel, K., Ciccarelli, M. ir Zimic, S., „Introducing ECB-BASE: The blueprint of the new ECB semi-structural model for the euro area”, ECB darbo straipsnių serija Nr. 2315, 2019 m. rugsėjo mėn. Be to, pandemijos padariniams pagal abu scenarijus apskaičiuoti (pavaizduota A pav.) buvo panaudotas ECB-BASIR modelis (ECB-BASE modelio papildymas, žr. Angelini, E., Damjanović, M., Darracq Pariès, M. ir Zimic, S., „ECB-BASIR: a primer on the macroeconomic implications of the Covid-19 pandemic“, ECB darbo straipsnių serija Nr. 2431, 2020 m. birželio mėn.). Kadangi nėra aišku, kokį poveikį alternatyvūs pandemijos raidos scenarijai galėtų padaryti techninėms prielaidoms, jos naudojamos tokios pačios, kaip ir sudarant pagrindines prognozes.

16 December 2021: Projection charts and tables
3 January 2022: Eurosystem staff macroeconomic projections for the euro area countries

Apžvalga