European Central Bank - eurosystem
European Central Bank - eurosystem
Search
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Apžvalga

Pratęsus griežtų viruso plitimo ribojimo priemonių taikymą ir kilus tiekimo sutrikimų, tebesitęsianti koronaviruso (COVID-19) pandemija 2021 m. pirmąjį ketvirtį vis dar darė poveikį ekonominiam aktyvumui. Gamybos apimties mažėjimo vis dėlto buvo išvengta, o tai padaryti padėjo jau įgyta patirtis (ūkio subjektai geriau prisitaikė veikti pandemijos sąlygomis), politikos priemonėmis teikiama parama, vis labiau atsigaunanti užsienio paklausa bei gamybos sektoriaus atsparumas[1].

Kadangi pastaruoju laikotarpiu pasiekta teigiamų kovos su pandemija rezultatų, nuo šių metų antrojo ketvirčio turėtų būti fiksuojamas ryškus atsigavimas. Visų pirma, spartėjantis vakcinacijos tempas ir dėl to mažėjantis užsikrėtimų skaičius 2021 m. antrąjį pusmetį turėtų leisti sparčiai švelninti viruso plitimo ribojimo priemones, o jos buvo griežtesnės, negu buvo numatyta pirmąjį pusmetį. Vis dėlto šios priemonės bus visiškai panaikintos greičiausiai tik 2022 m. pradžioje, kaip numatyta ir ankstesnėse prognozėse. Jeigu šios prielaidos pasitvirtins, 2021 m. antrąjį ketvirtį euro zonoje turėtų būti vėl fiksuojamas augimas, o antrąjį pusmetį, sparčiai atsigaunant privačiajam vartojimui ir mažėjant tiekimo sutrikimų, augimo tempas turėtų gerokai padidėti. Tokiomis sąlygomis 2022 m. pirmąjį ketvirtį – vienu ketvirčiu anksčiau, negu prognozuota anksčiau – realusis BVP turėtų viršyti iki krizės buvusį lygį.

Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, 2021 ir 2022 m. augimo perspektyvos yra geresnės. Daroma prielaida, kad dėl pažangos, padarytos vykdant vakcinacijos kampaniją, didelės papildomos fiskalinės politikos priemonių paramos (iš dalies finansuojamos programos „Next Generation EU“ lėšomis) ir geresnių užsienio paklausos perspektyvų, kurias patvirtina neseniai JAV pradėtas vykdyti fiskalinės politikos priemonių paketas, pandemijos ekonominis poveikis bus mažesnis. Dėl taikomų pinigų, fiskalinės ir makroprudencinės politikos priemonių turėtų pavykti išvengti didelių finansinių pasekmių ir sušvelninti dėl krizės patiriamus ekonominius nuostolius. Todėl tikimasi, kad iki 2022 m. pabaigos realusis BVP bus tik 1,3 % mažesnis, negu buvo numatyta prieš prasidedant pandemijai skelbtose prognozėse[2].

Numatoma, kad dėl laikinų infliaciją didinančių veiksnių 2021 m. infliacija šoktels iki 1,9 %, o 2022 ir 2023 m. grįš į atitinkamai 1,5 ir 1,4 % lygį, nes paklausos daromas spaudimas tebėra nedidelis, o naftos kainos greičiausiai sumažės. 2021 m. prognozuojamas bendrosios infliacijos padidėjimas siejamas su Vokietijoje galiojusio sumažinto PVM tarifo panaikinimu, dėl stipraus bazės efektų poveikio padidėjusia energijos kainų infliacija ir dėl tiekimo sutrikimų didėjančiomis gamybos išteklių sąnaudomis. 2022 m. pradžioje šių laikinų veiksnių poveikis turėtų išblėsti, todėl numatoma, kad 2022 ir 2023 m. infliacija pagal SVKI iš esmės nesikeis. Ekonomikai vis labiau atsigaunant, o sąstingiui mažėjant, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų padidėti – ir net daugiau negu buvo numatyta 2021 m kovo mėn. prognozėse. Prognozuojama, kad maisto produktų infliacija pagal SVKI taip pat didės. Šį bendrąją infliaciją didinančių veiksnių poveikį prognozuojamu laikotarpiu iš esmės atsveria prognozuojamas energijos infliacijos pagal SVKI mažėjimas, kurį lems besileidžianti naftos ateities sandorių kainų kreivė. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozėmis, 2021 ir 2022 m. prognozuojama didesnė bendroji infliacija dėl palankesnių sąstingio pokyčių ir infliaciją didinančio žaliavų kainų poveikio.

Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai

(metiniai pokyčiai, procentais)

Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį neapibrėžtumą dėl tolesnės pandemijos raidos ir ekonominių sutrikdymų masto, vėl parengti du alternatyvūs scenarijai: palankusis scenarijus, pagal kurį daroma prielaida, kad sveikatos krizę pavyks įveikti greičiau, ir atšiaurusis scenarijus, pagal kurį daroma prielaida, kad pandemija užsitęs. Šie alternatyvūs scenarijai aprašyti 5 skyriuje.

1 Pagrindinės prielaidos, kuriomis pagrįstos prognozės

2021 m. birželio mėn. prognozių pagrindinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad viruso plitimo ribojimo priemonės bus greitai sušvelnintos, o 2022 m. pradžioje sveikatos krizė bus įveikta. Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad vakcinacijos kampanijos tęsis taip, kaip numatyta ES vakcinų tiekimo strategijoje[3]. Tačiau kai kurias viruso plitimo ribojimo priemones greičiausiai teks taikyti iki 2022 m., o tai lems keletas priežasčių: ribota paklausa (tai yra, gyventojų noras vakcinuotis), naujų COVID-19 atmainų atsiradimas už euro zonos ribų ir dar neišsklaidytas neapibrėžtumas dėl vakcinų veiksmingumo kovojant prieš šias viruso atmainas. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, 2021 m. pirmąjį pusmetį taikytos viruso plitimo ribojimo priemonės buvo daug griežtesnės, tačiau iki metų pabaigos šios priemonės turėtų būti sušvelnintos iki ankstesnėse prognozėse numatyto lygio. Taigi, 2021 m. antrąjį pusmetį priemonės bus švelninamos sparčiau. Panašios su pandemijos raida susijusios prielaidos iš esmės darytos ir dėl tarptautinės aplinkos (tačiau prognozės dėl atskirų šalių akivaizdžiai skiriasi). Alternatyviomis prielaidomis dėl pandemijos raidos ir ekonominių sutrikdymų masto pagrįsti scenarijai aptarti 5 skyriuje.

Didelio masto pinigų ir fiskalinės politikos priemonės, įskaitant priemonių rinkinį „Next Generation EU“ (NGEU), padės palaikyti pajamų gavimą ir visuminę paklausą, išvengti plataus masto darbo vietų praradimo bei bankrotų ir slopinti neigiamą grįžtamojo ryšio tarp realiosios ekonomikos ir finansų sektoriaus poveikį. Be pinigų politikos priemonių, kurių ECB ėmėsi iki galutinės prognozių duomenų įtraukimo dienos, pagrindiniame scenarijuje atsižvelgiama tiek į diskretines skatinamąsias fiskalinės politikos priemones, susijusias su COVID-19 sukelta krize, tiek į atsigavimą, įskaitant NGEU lėšomis finansuojamas priemones. Šios diskretinės skatinamosios priemonės 2021 m. sudarys 4½ % BVP, 2022 m. –1½ % BVP, o 2023 m. – 1¼ % (žr. 3 skyrių). Likvidumo suvaržymą ir toliau turėtų padėti mažinti vyriausybių teikiamos paskolų garantijos ir kapitalo injekcijos. Be to, priežiūros ir makroprudencinės politikos priemonėmis buvo atlaisvinta daugiau bankų kapitalo, kad bankai galėtų dengti nuostolius ir toliau kredituoti realiąją ekonomiką. Buvo leista pasinaudoti kapitalo atsargomis, paskelbtos rekomendacijos dėl prociklinių atidėjinių mažinimo ir imtasi priemonių bankų nuostolių padengimo pajėgumui išsaugoti. Vertinama, kad pinigų, fiskalinės ir prudencinės politikos priemonės iš esmės yra sėkmingos ir prognozuojamu laikotarpiu padės išvengti stipraus neigiamo grįžtamojo ryšio tarp realiosios ekonomikos ir finansų sektoriaus poveikio.

1 intarpas
Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, žaliavų kainų ir valiutų kursų

Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, į dabartines technines prielaidas įtrauktos didesnės ilgalaikės palūkanų normos, gerokai didesnės naftos kainos ir šiek tiek didesnis euro efektyvusis kursas. Techninės prielaidos dėl palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2021 m. gegužės 18 d.). Trumpalaikės palūkanų normos nustatomos pagal 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai vertinami pagal ateities sandorių palūkanų normas. Pagal šią metodiką apskaičiuota vidutinė trumpalaikė palūkanų norma 2021 ir 2022 m. sudarys –0,5 %, o 2023 m. bus –0,3 %. Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad 2021 m. pajamingumas vidutiniškai bus 0,2 %, 2022 m. – 0,5 %, o 2023 m. – 0,7 %[4]. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, lūkesčių dėl trumpalaikių palūkanų normų prognozė 2023 m. šiek tiek padidinta, o rinkos lūkesčių dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo prognozė 2021–2023 m. padidinta maždaug 20–40 bazinių punktų.

Kalbant apie žaliavų kainas, pažymėtina, kad prognozėse vertinamos vidutinės ateities sandorių rinkos tendencijos dviejų savaičių laikotarpiu iki galutinės duomenų įtraukimo dienos (2021 m. gegužės 18 d.). Sprendžiant iš jų, Brent žalios naftos kaina turėtų padidėti nuo 42,3 (2020 m.) iki 65,8 (2021 m.), o vėliau (iki 2023 m.) sumažės iki 61,9 JAV dolerio už barelį. Tai reiškia, kad, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, 2021 m. naftos kainos JAV doleriais yra maždaug 11 % didesnės, o 2023 m. – 15 % didesnės. Žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos JAV doleriais 2021 m. turėtų vėl labai pakilti (20 procentinių punktų daugiau negu numatyta ankstesnėse prognozėse), 2022 m. stabilizuotis, o 2023 m. – sumažėti.

Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozuojamu laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dvi savaites iki galutinės duomenų įtraukimo datos – 2021 m. gegužės 18 d. Tai reiškia, kad 2021–2023 m. JAV dolerio ir euro kursas vidutiniškai bus 1,21 JAV dolerio už eurą, t. y. nesikeis, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėse darytomis prielaidomis. Euro efektyvusis kursas, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, greičiausiai padidės 0,7 %.

Techninės prielaidos

2 Realioji ekonomika

2021 m. pirmąjį ketvirtį realusis BVP vėl sumažėjo. Remiantis Eurostato duomenimis, pirmąjį ketvirtį realusis BVP sumažėjo 0,3 %[5]. Jo sumažėjimas iš esmės atitiko 2021 m. kovo mėn. prognozių pagrindiniame scenarijuje numatytą raidą. Nors iškilo tam tikrų tiekimo sutrikimų, o viruso plitimo ribojimo priemonės buvo griežtesnės, negu anksčiau manyta, šių veiksnių padarinius ekonomikai mažino mokymosi iš patirties poveikis, nes ūkio subjektai ir toliau geba prisitaikyti prie šių priemonių. Apskritai 2021 m. pirmąjį ketvirtį realusis BVP buvo 5,1 % mažesnis negu 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį.

1 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas

(ketvirtiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)

Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Dėl precedento neturinčio realiojo BVP kintamumo 2020 m., laikotarpiui nuo 2020 m. pradžios paveiksle naudojama kitokia skalė. Vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia. Šiame paveiksle nerodomos prognozių ribos. Tai susiję su tuo, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, ribas apskaičiavus įprastu būdu (pagal istorines prognozių klaidas), nebūtų tiksliai atspindėtas su dabartinėmis prognozėmis susijęs didesnis neapibrėžtumas. Vietoj to, siekiant kuo aiškiau parodyti dabartinį neapibrėžtumą, parengti ir 5 skyriuje pateikti du alternatyvūs scenarijai, pagrįsti skirtingomis prielaidomis dėl COVID-19 pandemijos raidos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių bei ekonominių sutrikdymų masto.

Numatoma, kad 2021 m. antrąjį ketvirtį realusis BVP atsigaus – tą patį atspindi ir pastebimai gerėjantys ekonominių vertinimų rodikliai (žr. 1 pav.). Daugelis euro zonos šalių balandžio mėn. karantino priemones pratęsė ir dar labiau sugriežtino, tačiau gegužės mėn. kai kurios priemonės jau buvo sušvelnintos, o birželio mėn. priemonės greičiausiai bus švelninamos toliau. Panašiai kaip ankstesniais ketvirčiais, matyti, kad viruso plitimo ribojimo priemonės gamybos veiklą trikdo mažiau (pvz., gegužės mėn. apdirbamosios gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) pakilo iki 63,1) ir labiau trikdo paslaugų sektoriuje vykdomą veiklą. Tačiau ir pastarajame sektoriuje matyti atsigavimo požymių (gegužės mėn. euro zonos paslaugų sektoriaus verslo veiklos PVI siekė 55,2). Ekonominei veiklai atsigauti padės ir tikslinės fiskalinės priemonės. Apskritai numatoma, kad antrąjį ketvirtį realusis BVP padidės 1,4 % (2021 m. kovo mėn. prognozėse buvo numatyta, kad BVP didės 1,3 %).

Numatoma, kad 2021 m. antrąjį pusmetį ekonominis aktyvumas labai atsigaus, nes tikimasi, kad viruso plitimo ribojimo priemonės bus sušvelnintos. Lūkestis dėl atsigavimo grindžiamas keliomis prielaidomis: tuo, kad viruso plitimo ribojimo priemonės bus greitai sušvelnintos, neapibrėžtumas toliau mažės, daugėjant paskiepytų žmonių, didės pasitikėjimas, bus vykdoma palanki fiskalinė ir pinigų politika ir šiek tiek padidės anksčiau slopinta paklausa. Nors prie atsigavimo prisidės ir toliau sparčiai didėjanti užsienio paklausa, labiausiai jį skatins tvirtai auganti vidaus paklausa, ypač trečiąjį ketvirtį, kurį numatoma laipsniškai atnaujinti veiklą daugelyje ekonomikos sektorių. Kitų veiksnių, ribojusių ekonominį aktyvumą pirmąjį pusmetį, poveikis turėtų sumažėti, pavyzdžiui, tikimasi, kad nebetrūks mikroschemų – įvertinta, kad jų trūkumas paveikė automobilių ir technologijų sektorius. Taip pat numatoma, kad NGEU paskatins investicijas kai kuriose šalyse. Realusis BVP iki krizės buvusį lygį turėtų pasiekti 2022 m. pirmąjį ketvirtį (vienu ketvirčiu anksčiau, negu buvo numatyta 2021 m. kovo mėn. prognozėse). 2022 m. paskutinįjį ketvirtį jis turėtų būti 1,3 % mažesnis, negu buvo numatyta iki pandemijos pradžios skelbtose prognozėse (žr. 2 pav.)[6].

2 pav.

Euro zonos realusis BVP

(grandininiu metodu susieti dydžiai, 2019 m. IV ketv. = 100)

Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Vertikalia linija pažymėta 2021 m. birželio mėn. prognozių laikotarpio pradžia.

1 lentelė

Makroekonominės prognozės euro zonai

(metiniai pokyčiai, procentais)

Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumo raida pateikta pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Šioje lentelėje nerodomos prognozių ribos. Tai susiję su tuo, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, ribas apskaičiavus įprastu būdu (pagal istorines prognozių klaidas), nebūtų tiksliai atspindėtas su dabartinėmis prognozėmis susijęs didesnis neapibrėžtumas. Vietoj to, siekiant kuo aiškiau parodyti dabartinį neapibrėžtumą, parengti ir 5 skyriuje pateikti du alternatyvūs scenarijai, pagrįsti skirtingomis prielaidomis dėl COVID-19 pandemijos raidos, su ja susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių ir ekonominių sutrikdymų masto.
1) Įskaitant prekybą euro zonoje.

2) Subindeksas pagrįstas netiesioginių mokesčių faktinio poveikio įverčiais. Rezultatas gali skirtis nuo Eurostato duomenų, pagrįstų prielaida, kad netiesioginis mokesčių poveikis SVKI persiduoda visas ir iškart.
3) Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo poveikį ir vyriausybių priemones, pagal ECBS metodiką apibrėžtas kaip laikinas.
4) Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl numatomų NGEU dotacijų pajamų dalyje.

Tikėtina, kad privatusis vartojimas ir toliau bus pagrindinis ekonomikos atsigavimo veiksnys. Nuo 2020 m. rudens ėmus taikyti griežtesnes viruso plitimo ribojimo priemones ir jų taikymą pratęsus, privatusis vartojimas 2021 m. pirmąjį ketvirtį vėl reikšmingai sumažėjo, o tai darė didelę įtaką ekonominio aktyvumo sulėtėjimui. Dėl mažesnių trumpalaikių namų ūkių išlaidų, ypač artimo kontakto būdu teikiamų paslaugų sektoriuose, 2021 m. pirmąjį pusmetį vartojimo lygis buvo žemesnis, negu numatyta 2021 m. kovo mėn. prognozėse. Vartojimas vis dar yra nepastovesnis už disponuojamąsias pajamas, kurias stabilizuoti padeda valstybės teikiama parama, ir toliau lemianti didelius taupymo normos pokyčius. Numatoma, kad antrąjį ketvirtį privatusis vartojimas vėl ims augti, 2021 m. antrąjį pusmetį, kai viruso plitimo ribojimo priemones bus pradėta laipsniškai švelninti, labai paspartės, o 2022 m. antrąjį ketvirtį pasieks iki krizės buvusį lygį. Šį atsigavimą, ypač 2022 m., palaiko ir po truputį mažėjantis neapibrėžtumas ir, nors grynieji fiskaliniai pervedimai nebebus daromi, vėl didėjančios disponuojamosios pajamos. Nors tikimasi, kad privatusis vartojimas bus pagrindinis atsigavimą skatinantis veiksnys, pagal pagrindinį scenarijų nėra manoma, kad prie to daug prisidės atsigavusi anksčiau slopinta paklausa, nes didelės sukauptos perteklinės santaupos daugeliu atvejų nebus išleistos (žr. 2 intarpą).

2 intarpas
Namų ūkių taupymo normos dinamika ir poveikis euro zonos ekonominei perspektyvai

Nuo pandemijos pradžios namų ūkių taupymo norma labai svyravo ir tebėra padidinta, dėl to susikaupė perteklinės santaupos. Dėl COVID-19 pandemijos euro zonos namų ūkių taupymo norma labai padidėjo ir viršija iki pandemijos buvusį lygį. Santaupos daugiausia didėjo dėl priverstinio taupymo, kai dėl karantino priemonių buvo suvaržytas vartojimas, ypač artimo kontakto būdu teikiamų paslaugų sektoriuose. Disponuojamosios pajamos – priešingai – kito mažiau, nes jas stabilizavo valstybės teikiama parama. Labiau negu įprastai taupyti skatino ir atsargumo motyvai, turint galvoje itin didelį su darbo vietomis ir būsimomis namų ūkių pajamomis susijusį neapibrėžtumą. Kadangi taupymo norma yra sąvoka, apibūdinanti srautą, tol, kol santaupų srautas viršys iki krizės buvusį lygį (kaip lyginamasis dydis pasirinktas 2019 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėse numatytas jo lygis), tol kaupiamų santaupų kiekis viršys iki krizės buvusias normas[7].

2021 m. birželio mėn. prognozėse daroma prielaida, kad taupymo norma į prieš pandemiją buvusį lygį grįš iki 2022 m. vidurio, kai tiek priverstinis taupymas, tiek taupymas atsargumo tikslais nebebus toks aktualus, o vėliau bus šiek tiek mažesnio nei iki pandemijos buvusio lygio. Ši raida grindžiama prielaida, kad, sėkmingai įveikus sveikatos krizę ir sušvelninus viruso plitimo ribojimo priemones, santaupų srautai 2022 m. pradžioje normalizuosis, o tai taip pat turėtų didinti pasitikėjimą. Remiantis ankstesnių laikotarpių tendencijomis, taupymo norma turėtų mažėti iki įprasto lygio gana ilgą laikotarpį, tačiau dėl labai išskirtinio pandemijos pobūdžio, taip pat dėl viruso plitimo ribojimo priemonių taikymo, taupymas turėtų normalizuotis pakankamai greitai, kaip numatyta 2021 m. birželio mėn. prognozėse. Prognozėse taip pat daroma prielaida, kad vartojimo reikmėms bus panaudota tik nedidelė anksčiau sukauptų perteklinių santaupų dalis. Kaip pavaizduota toliau pateiktoje diagramoje, taupymo norma bus šiek tiek mažesnė už iki pandemijos buvusį lygį.

Namų ūkių taupymo normos nuokrypis nuo iki COVID-19 pandemijos numatytos jos raidos

(nuokrypis procentiniais punktais nuo 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėse numatytos raidos)

Šaltiniai: ECB-BASIR modeliavimas, Eurosistemos ekspertų prognozės ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: abi kreivės nukrypsta nuo 2019 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėse (šias prognozes nuspręsta laikyti lyginamąja iki pandemijos buvusia raida) numatytos taupymo normos. 2019 m. gruodžio mėn. prognozės pratęstos iki 2023 m., remiantis 2022 m. vidutiniu nominalių disponuojamųjų pajamų ir privačiojo vartojimo augimo tempu. ECB-BASIR modelyje 2021 m. birželio mėn. prognozės naudojamos iki 2021 m. pirmojo ketvirčio.

Sukauptų perteklinių santaupų kiekio susireguliavimas priklausys nuo nusistovėjusios keleto priešingų veiksnių pusiausvyros. Viena vertus, taupymo normos didėjimą karantino laikotarpiais lėmė nesavanoriškas taupymas. Numatoma, kad šis taupymas mažės ir, sušvelninus viruso plitimo ribojimo priemones, tam skirtos lėšos bus panaudotos vartojimo reikmėms[8]. Tai paskatinti gali ir tai, kad didžioji dalis papildomų santaupų daugiausia laikomos bankų indėlių forma, o indėliai yra labai likvidūs, todėl juose laikomas lėšas galima greitai panaudoti vartojimo poreikiams tenkinti. Neapibrėžtumui mažėjant, dalis santaupų, sukauptų atsargumo tikslais, taip pat galbūt bus išleistos. Kita vertus, reikšmingesnis perteklinių santaupų kiekio panaudojimas vartojimo reikmėms nėra tikėtinas, nes daugiausiai santaupų yra sukaupę dideles pajamas gaunantys namų ūkiai, o jų ribinis polinkis vartoti, tam naudojant pajamas ir turtą, yra mažesnis, palyginti su žemas pajamas gaunančiais namų ūkiais[9],[10]. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kuriais atvejais didesnio taupymo atsargumo tikslais tendencijas gali būti sunku pasukti priešinga linkme, nes namų ūkiai gali nuogąstauti, kad, siekiant palengvinti per pandemiją labai išaugusią valdžios sektoriaus skolos naštą, ateityje gali būti didinami mokesčiai. Toks poveikis gali labiau pasireikšti tose šalyse, kurios turi mažiau fiskalinio manevravimo galimybių ir kurioms būdingas didesnis valdžios sektoriaus įsiskolinimas bei įmonių sektoriaus pažeidžiamumas, siejamas su mažiau palankiomis pajamų ir užimtumo perspektyvomis. Užuot leidę sukauptas perteklines santaupas, namų ūkiai taip pat gali jas toliau laikyti indėliuose arba investuoti į kitą – tiek finansinį, tiek nefinansinį (pvz., nekilnojamąjį) turtą – arba panaudoti skoloms grąžinti. Be to, kadangi dabartinę krizę daugiausia sukėlė sumažėjęs paslaugų vartojimas, anksčiau slopintos paklausos poveikis gali būti juntamas mažiau, nors tai tam tikra apimtimi gali atsverti didesnis ilgalaikio vartojimo prekių vartojimas.

Apskritai iš įvairių veiksnių tarpusavio sąveikos galima matyti, kad yra nedaug galimybių, jog sušvelninus socialinių kontaktų ribojimo priemones sukauptų perteklinių santaupų kiekis sumažės ir santaupos bus panaudotos vartojimo tikslais. Vis dėlto, prielaidoms dėl taupymo normos normalizavimosi greičio ir masto būdingas didelis neapibrėžtumas. Toks neapibrėžtumas atsiranda dėl to, kad ankstesniais laikotarpiais tokio masinio santaupų kaupimo nėra buvę, ir dėl to, kad ši krizė gali paskatinti vartotojų išlaidų struktūros pokyčius. Iš tarpusavio palyginimo taikant ECB-BASIR modelį[11], pagal kurį galima atsižvelgti į esamas sąlygas, nes jame aiškiai fiksuojami grįžtamojo ryšio tarp pandemijos ir makroekonominės raidos mechanizmai, matyti, kad artimiausiu laiku taupymo norma mažės sparčiau. Tačiau pagal šį modelį nėra matyti, kad perteklinės santaupos labai mažėtų, veikiau jis rodo, kad taupymo norma 2022 ir 2023 m. tebebus didesnė negu buvo iki krizės, o prie pagrindiniame scenarijuje numatytos normos priartės tik 2023 m. pabaigoje.

Investicijos į būstą 2021 m. antrąjį ketvirtį turėtų grįžti į iki pandemijos buvusį lygį. 2021 m. pirmąjį ketvirtį investicijos į būstą šiek tiek padidėjo, tačiau dar buvo šiek tiek mažesnio lygio nei iki pandemijos. Kalbant apie ateities perspektyvas, pažymėtina, kad tada, kai numatomas būsto kainų kilimas pralenks išlaidas būstui ir pasireikš teigiamas Tobino Q rodiklio poveikis, padidėjusios disponuojamosios pajamos ir vartotojų pasitikėjimas turėtų paskatinti investicijas į būstą. Taip pat numatoma, kad dalis sukauptų perteklinių santaupų bus investuotos į būstą. Pradedančios atsigauti investicijos į būstą likusią 2021 m. dalį turėtų toliau stabiliai didėti, o vėliau per kitą prognozuojamo laikotarpio dalį pamažu grįžti į nuosaikesnio augimo lygį.

Verslo investicijos turėtų vis dar būti atsparios ir 2021 m. gerokai atsigauti, o iki metų pabaigos – pasiekti iki krizės buvusį lygį. 2020 m. antrąjį pusmetį verslo investicijos gerokai padidėjo ir iš dalies atsigavo po pirmąjį pusmetį fiksuoto nedidelio jaugimo. 2021 m. pirmąjį pusmetį jų dinamika veikiausiai nebuvo didelė dėl nedidelio bendro ekonominio aktyvumo ir nepanaudotų pajėgumų. Tvirtesnis atsigavimas turėtų būti fiksuojamas 2021 m. antrąjį pusmetį, atsigaunant pasaulinei bei vidaus paklausai ir sparčiau augant pelnui. Atsigavimą turėtų skatinti ir palankios finansavimo sąlygos bei teigiamas NGEU poveikis verslo investicijoms. Tačiau per pandemiją padidėjęs ne finansų bendrovių bendrosios skolos santykis prognozuojamu laikotarpiu turėtų slopinti verslo investicijų augimą, nepaisant didelių pozicijų grynaisiais, nes įmonės imasi veiksmų savo balansų būklei atkurti.

3 intarpas
Tarptautinė aplinka

Metų pradžioje, nepaisant pandemijos suintensyvėjimo, pasaulio ekonomikos aktyvumo atsigavimas tęsėsi. Nors pasaulio realiojo BVP augimas (neįskaitant euro zonos) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį pasirodė besąs kiek didesnis, negu buvo tikėtasi rengiant 2021 m. kovo mėn. prognozes, pasaulio ekonomikos pagrindas šių metų pradžioje buvo trapesnis, nes dėl naujų užsikrėtimo atvejų šuolio 2021 m. pradžioje išsivysčiusios ekonomikos šalių vyriausybės buvo priverstos griežtinti viruso plitimo ribojimo priemones. Besivystančios rinkos ekonomikos šalyse fiksuoti dar didesni pandemijos mastai. Tačiau dėl Jungtinėje Karalystėje ir JAV sparčiai vykdytos vakcinacijos šiose šalyse pavyko sumažinti mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių, tad buvo galima pradėti švelninti viruso plitimo ribojimo priemones. Balandžio mėn. apklausų duomenys rodo, kad išsivysčiusios ekonomikos šalyse ekonomikos atsigavimas įgavo pagreitį, o paslaugų sektoriaus produkcija viršijo apdirbamosios gamybos rodiklius, nors jie taip pat stabiliai didėjo. Visa tai reiškia, kad atsigavimas yra vis platesnio masto, todėl ir stipresnis.

J. Bideno administracijai patvirtinus didelio masto fiskalinio skatinimo programą, į kurią 2021 m. kovo mėn. prognozėse nebuvo atsižvelgta, jau atsigaunanti JAV ekonomika dar labiau sustiprės, o tai turės teigiamos įtakos ir viso pasaulio ekonomikai. 1,9 trln. JAV dolerių vertės (8,9 % BVP) Amerikos gelbėjimo plane numatyta vėl mokėti nedarbo išmokas, namų ūkiams papildomai išmokėti vienkartines išmokas, padidinti vietos ir valstijų lygmens išlaidas visuomenės sveikatos priemonėms ir švietimui. Prognozuojama, kad dėl pajamų rėmimo priemonių ateinančius ketvirčius didės privatusis vartojimas. Vėliau J. Bideno administracija paskelbė apie dar du planus; į juos šiose prognozėse taip pat atsižvelgta, tačiau jų poveikis ekonomikos aktyvumui bus mažesnis negu minėto Amerikos gelbėjimo plano.

Nežiūrint to, kad JAV prognozės buvo padidintos, pasaulio ekonomikos augimo prognozės mažai tepasikeitė, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, nors pasaulio prekybos prognozės šiek tiek pagerėjo. Prognozuojama, kad pasaulio BVP (neįskaitant euro zonos) šiais metais padidės 6,2 %, o 2022 ir 2023 m. sumažės atitinkamai iki 4,2 % ir 3,7 %. Tam įtakos turės įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, pandemijos suintensyvėjimas metų pradžioje išsivysčiusios ekonomikos šalyse, o neseniai – ir besivystančios rinkos ekonomikos šalyse[12], JAV vykdomos didelio masto fiskalinio skatinimo programos makroekonominis poveikis bei dėl spartaus vakcinavimo gerėjanti perspektyva kitose išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Nors 2020 m. pabaigoje pasaulio ekonomikos aktyvumas buvo didesnis negu iki pandemijos, numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu jis tebebus mažesnis, negu tikėtasi 2019 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėse.

Dėl geresnių prognozių pagrindiniams prekybos partneriams sustiprėjo euro zonos užsienio paklausa. Prognozuojama, kad ji šiais metais padidės 8,6 %, o 2022 ir 2023 m. – atitinkamai 5,2 % ir 3,4 %, t. y. padidintos visų trejų metų prognozės, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis. Prognozės padidintos visų pirma dėl to, kad numatoma didesnė, negu anksčiau prognozuota, paklausa iš JAV ir Jungtinės Karalystės.

Prognozuojama, kad pasaulinis atsigavimas po pandemijos ir toliau bus netolygus. Euro zonai nepriklausančiose išsivysčiusios ekonomikos šalyse prognozuojamas nemažėjantis atsigavimas, o aktyvumas per kitus metus turėtų pasiekti iki pandemijos buvusį lygį; tam įtakos daugiausia turės JAV veiksmai. Kinijoje, kuri pandemijos smūgį patyrė pirmoji, tačiau dėl stiprios paramos politikos ir atsigavo greičiausiai, realusis BVP grįžo į prieš krizę buvusį lygį dar praėjusių metų pabaigoje. Tačiau numatoma, kad kitose besivystančios rinkos ekonomikos šalyse ekonomika atsigaus vangiai. Dėl pastaruoju metu padidėjusio naujų užsikrėtimų skaičiaus ir vėluojančios vakcinacijos šie skirtumai gali dar padidėti.

Tarptautinė aplinka

(metiniai pokyčiai, procentais)

1) Apskaičiuota kaip svertinis importo vidurkis.
2) Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.

Tikimasi, kad dėl sparčiai didėjančių eksporto apimčių 2021 m. grynosios prekybos rezultatas bus teigiamas, bet vėliau dėl spartėsiančio importo augimo bus iš esmės neutralus. Kol kas 2021 m. dėl pandemijos raidos vidaus paklausos sąlygos buvo sudėtingos ir trukdė augti importui, todėl numatoma, kad šiais metais importas augs mažiau negu eksportas. 2021 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos prekybos augimą varžė neapibrėžtumas dėl užsitęsusių laikinų kliūčių, susijusių su naujomis prekybos su Jungtine Karalyste sąlygomis, sutrikimais pasaulio logistikos sektoriuje ir tiekimo suvaržymais, ypač puslaidininkių pramonėje. Išankstiniai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį pradėjo pamažu atsigauti kelionių paslaugų sektorius, tad tikimasi, kad šiais metais sumažės teigiamas atotrūkis tarp apdirbamosios gamybos ir prekybos paslaugomis. Iki 2022 m. pabaigos eksporto rinkos turėtų visiškai atsigauti ir vidutiniu laikotarpiu pasiekti iki pandemijos buvusį lygį, nors labiau nuo kelionių eksporto priklausančiose šalyse vis dar bus kiek vangesnės. Prognozuojama, kad importas augs sparčiau, negu būtų galima tikėtis vertinant pagal vidaus paklausą. Tokia prielaida daroma dėl didelės importo dalies eksporto struktūroje ir dėl nemažo su turizmu susijusių paslaugų importo kai kuriose šiaurinėse euro zonos šalyse.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis per 2021 m. beveik nepakis, o iki 2023 m. pabaigos sumažės iki prieš krizę buvusio lygio. 2021 m. pirmąjį ketvirtį dėl pratęstų karantino priemonių ir su tuo susijusio ekonominio aktyvumo smukimo sumažėjus užimtumo augimui, nedarbo lygis padidėjo. Daroma prielaida, kad didelė dalis darbo vietų išsaugojimo schemose dalyvaujančių darbuotojų grįš į savo nuolatinius darbus ir pajus stipraus atsigavimo po pandemijos poveikį. Todėl prognozuojama, kad nedarbo lygis likusią 2021 m. dalį bus gana stabilus, o kitus dvejus prognozuojamo laikotarpio metus pamažu mažės ir iki 2023 m. pabaigos nukris iki 7,3 %.

Prognozuojama, kad vieno samdomojo darbuotojo darbo našumas 2021 m. antrąjį ketvirtį vėl pradės didėti. 2021 m. pirmąjį ketvirtį dėl sugriežtintų viruso plitimo ribojimo priemonių ir su tuo susijusio intensyvesnio naudojimosi darbo vietų išsaugojimo schemomis vieno samdomojo darbuotojo darbo našumas vėl sumažėjo. 2021 m. antrąjį ketvirtį vieno samdomojo darbuotojo darbo našumo augimas turėtų atsigauti, 2021 m. trečiąjį ketvirtį pasiekti aukščiausią tašką, o vėliau – kiek sumažėti.

Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, realiojo BVP augimo 2021 ir 2022 m. prognozė šiek tiek padidinta. Padidinta 2021 m. antrojo pusmečio augimo prognozė, ypač trečiojo ketvirčio. Ji padidinta tikintis, kad bus sparčiau švelninamos viruso plitimo ribojimo priemonės, nes bus sparčiau vykdoma vakcinacija, ir kad bus teikiamos papildomos fiskalinės paramos priemonės, taip pat iš naujo įvertinus vidaus paklausos, kuri buvo užslopinta, bet atsigavo vėl atvėrus galimybes ūkio sektoriams veikti, poveikį. Būtent dėl šių prielaidų padaryta didžioji dalis metinio augimo prognozių korekcijų 2021 ir 2022 metams; 2022 m. prognozės koreguotos vien dėl poveikio persidavimo. Prielaidų poveikis yra iš esmės neutralus, nes teigiamą poveikį augimui, kurį dar labiau sustiprina prielaidos dėl didesnio užsienio paklausos augimo, iš esmės nusveria neigiamas didesnių naftos kainų ir papildomų, bet laikinų fiskalinės paramos priemonių nebetaikymo kitais metais poveikis.

3 Fiskalinė perspektyva

Dėl vykdomos fiskalinės politikos COVID-19 pandemijos makroekonominis poveikis 2021 m. toliau mažės ir ekonomika pradės atsigauti. Vertinama, kad 2020 m. dėl pandemijos vykdytos ypatingos skatinamosios fiskalinės priemonės padėjo sukurti kiek daugiau nei 4 % BVP. Kadangi karantinas bei ribojimai buvo pratęsti ir 2021 m., vyriausybės pratęsė ir pagalbos priemones, pamažu jas stiprino ir (arba) papildė naujomis. Vertinama, kad dėl krizės vykdytos diskrecinės skatinimo priemonės 2021 m. sudarė beveik 4½ % BVP (apie 1¼ procentinio punkto daugiau, negu numatyta 2021 m. kovo mėn. prognozėse). Dauguma šių papildomų priemonių yra laikinos ir nuo 2022 m. turėtų būti nebetaikomos. Tačiau kai kurios priemonės buvo pratęstos. Jos kartu su kitomis ekonomikos atkūrimo priemonėmis, įskaitant pagal NGEU finansuojamas išlaidas[13], turėtų sudaryti apie 1½ % BVP 2022 m. ir 1¼ % BVP 2023 m. Didžioji paramos dalis 2021 m. skiriama papildomoms išlaidoms, t. y. subsidijoms ir pervedimams įmonėms, įskaitant paramą pagal darbo vietų išsaugojimo schemas. Priemonės, priskiriamos prie kategorijos „valdžios sektoriaus vartojimas“, daugiausia yra susijusios su didesnėmis sveikatos apsaugai skiriamomis išlaidomis (įskaitant darbo užmokestį), kuriomis finansuojama vakcinacijos kampanija. Pajamų dalyje priemonės yra susijusios su tiesioginių ir netiesioginių mokesčių mažinimu[14]. Papildomos valdžios sektoriaus investicijos, nors 2020 m. buvo nedidelės, nuo 2021 m. sudarė didesnę dalį paramos priemonių paketuose, daugiausia dėl numatomo finansavimo NGEU dotacijomis. Įvertinus apie 0,6 % BVP per metus sudarantį NGEU dotacijų poveikį pajamų daliai, prognozuojama, kad fiskalinė politika[15] 2021 m. bus skatinamoji, 2022 m. bus kiek sugriežtinta, o 2023 m. – iš esmės neutrali.

Prognozuojama, kad euro zonos biudžeto deficitas 2021 m. šiek tiek sumažės, nuo 2022 m. mažės kiek daugiau, o euro zonos skola 2021 m. pasieks aukščiausią lygį[16]. Dėl geresnės ciklinės komponentės ir mažesnių palūkanų mokėjimų biudžeto deficitas 2021 m. šiek tiek sumažėjo; šis sumažėjimas su kaupu atsvėrė ne NGEU dotacijomis finansuojamų papildomų skatinamųjų priemonių poveikį pajamų dalyje. Didelis biudžeto balanso pagerėjimas 2022 m. prognozuojamas daugiausia dėl gerokai palankesnės ciklinės komponentės ir dėl to, kad bus nebevykdoma dauguma su krize susijusių skatinamųjų priemonių. Numatoma, kad, nusistovėjus iš esmės neutraliai fiskalinei pozicijai ir susidarius geresnėms ciklo sąlygoms, 2023 m. suvestinis biudžeto balansas toliau gerės ir sudarys –2,6 % BVP. Prognozuojamu laikotarpiu palūkanų mokėjimai toliau mažės ir 2023 m. sudarys 1,1 % BVP. Prognozuojama, kad 2021 m. euro zonos skola pasieks aukščiausią lygį – 99 % BVP, o po to šiek tiek mažės. Šį mažėjimą 2022–2023 m. daugiausia lems palankūs palūkanų normų ir augimo skirtumai, kurie su kaupu kompensuos vis dar būsiantį, nors ir mažėsiantį, pirminį deficitą. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, euro zonos biudžeto deficito ir skolos prognozės padidintos, ypač 2021 m., dėl papildomų skatinamųjų priemonių. Valdžios sektoriaus skolos 2021 m. prognozė padidinta daugiau – dėl bazės efekto, persikelsiančio iš 2020 m. ir susijusio su didesne, negu anksčiau prognozuota, deficito ir skolos korekcija. Tai susiję, be kita ko, su tuo, kad kai kuriose šalyse tam tikra paramos privačiajam sektoriui dalis buvo perklasifikuota į valdžios sektoriaus sąskaitas.

4 Kainos ir sąnaudos

Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI 2021 m. gerokai padidės, o 2022 m. pradžioje sumažės ir kitą prognozuojamo laikotarpio dalį bus iš esmės stabili (žr. 3 pav.). Bendroji infliacija 2021 m. vidutiniškai sieks 1,9 %, ketvirtąjį ketvirtį padidės iki 2,6 %, o 2022 ir 2023 m. atitinkamai sumažės iki 1,5 % ir 1,4 %. 2021 m. prognozuojamos bendrosios infliacijos kreivė aukščiausią tašką pasieks dėl tokių laikinų ją didinančių veiksnių kaip Vokietijos PVM tarifo sumažinimo atšaukimas, energijos kainų didėjimas stipriai veikiant bazės efektams ir su tiekimo sutrikimais susijęs gamybos sąnaudų padidėjimas. Dėl svorių pokyčių infliacija 2021 m. šiek tiek svyruos, tačiau vidutiniškai per metus infliacija pagal SVKI dėl jų sumažės labai nedaug. 2022 m. pradžioje šiems laikiniems veiksniams išnykus, vienas kitą atsveriantys infliacijos pagal SVKI pagrindinių sudedamųjų dalių pokyčiai prognozuojamu laikotarpiu lems iš esmės stabilią infliaciją pagal SVKI ir tik nedidelį jos padidėjimą 2023 m. Tikimasi, kad dėl prognozuojamo ekonomikos atsigavimo ir sąstingio mažėjimo infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pamažu didės nuo 1,1 % (2021 m.) iki 1,4 % (2023 m.). Kainas didinančios išaugusios paklausos įtaka, nors apskritai bus nedidelė, prognozuojamu laikotarpiu turėtų nusverti mažėjančią su pandemija ir viruso plitimo ribojimo priemonėmis susijusių nepalankių tiekimo dalies veiksnių įtaką kainoms. Numatoma, kad didesnis vidaus sąnaudų spaudimas bus pagrindinis didesnius pagrindinių vartojimo kainų pokyčius skatinantis veiksnys, o išorės kainų spaudimo pokyčiai prognozuojamu laikotarpiu turėtų sumažėti. Maisto produktų infliacija pagal SVKI per prognozuojamą laikotarpį taip pat šiek tiek padidės. Šių dviejų infliacijos pagal SVKI sudedamųjų dalių įtaką bendrajai infliacijai (dėl kurios ji šiek tiek didės) 2022 ir 2023 m. iš esmės atsvers numatomas energijos infliacijos pagal SVKI sumažėjimas, susijęs su naftos ateities sandorių kainų mažėjimu.

Numatoma, kad dėl vienetinių darbo sąnaudų prognozuojamu laikotarpiu didės vidaus sąnaudų spaudimas. 2020 m., staigiai sumažėjus darbo našumui, vienetinės darbo sąnaudos labai išaugo; 2021 m. darbo našumui vėl pradėjus didėti, vienetinės darbo sąnaudos dar nedidės, tačiau vėliau pamažu atsigaus ir iki 2023 m. didės. Nors krizės laikotarpiu vienetinių darbo sąnaudų pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo staigūs darbo našumo svyravimai, vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio augimo rodikliai itin smarkiai kito ir dėl darbo vietų išsaugojimo schemų poveikio. Šios schemos padėjo išsaugoti darbo vietas, tačiau jose dalyvaujantys darbuotojai gavo mažesnius atlyginimus. Todėl metinis vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio augimas 2020 m. mažėjo, o 2021 m. turėtų atsigauti. Prognozuojamu laikotarpiu darbo rinkoms pamažu atsigaunant ir nykstant šių schemų poveikiui, vienam samdomajam darbuotojui tenkančio atlygio raida turėtų normalizuotis ir metinis augimas 2023 m. turėtų sudaryti 2,4 %.

Tikimasi, kad pelno maržos didele dalimi atsvers vienetinių darbo sąnaudų svyravimus. 2020 m. pelno maržos sumažėjo, kaip ir turėtų būti pagal ekonomikos ciklą, tačiau tebebuvo gerokai atsparesnės, negu būtų galima tikėtis vertinant pagal aktyvumo sumažėjimą, nes jas stabilizuoti padėjo darbo vietų išsaugojimo schemos. Euro zonos įmonės paprastai stengiasi išsaugoti savo darbuotojus ir priemonių tam imasi ankstyvuose nuosmukio etapuose, netgi jei dėl to nukenčia pelno maržos. Šią neigiamą įtaką pelno maržoms padėjo sušvelninti vyriausybių teikiamos paramos darbo užmokesčiui schemos. Apskritai tikimasi, kad pelno maržos sušvelnins vienetinių darbo sąnaudų pokyčius ir 2023 m. padarys nedidelį teigiamą poveikį infliaciją didinantiems veiksniams.

3 pav.

Euro zonos SVKI

(metiniai pokyčiai, procentais)

Pastabos: vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia. Šiame paveiksle nerodomos prognozių ribos. Tai susiję su tuo, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, ribas apskaičiavus įprastu būdu (pagal istorines prognozių klaidas), nebūtų tiksliai atspindėtas su dabartinėmis prognozėmis susijęs didesnis neapibrėžtumas. Vietoj to, siekiant kuo aiškiau parodyti dabartinį neapibrėžtumą, parengti ir 5 skyriuje pateikti du alternatyvūs scenarijai, pagrįsti skirtingomis prielaidomis dėl COVID-19 pandemijos raidos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių.

Numatoma, kad importo kainų dinamikai didelės įtakos turės naftos ir žaliavų, neįskaitant energijos, kainų pokyčiai, o prognozuojamam laikotarpiui artėjant prie pabaigos jie atspindės nedidelį išorės kainų spaudimą. Po 2020 m. fiksuoto didelio neigiamo augimo tempo, 2021 m. importo kainų augimo tempas turėtų būti teigiamas ir gana didelis – daugiausia dėl didesnių naftos ir žaliavų, neįskaitant energijos, kainų, bet tai pat ir dėl sumažėjus pasiūlai išaugusių gamybos sąnaudų. Vėliau iki 2023 m. šis tempas labai sumažės. Prognozuojamu laikotarpiu ne tik mažės naftos ir žaliavų, neįskaitant energijos, kainos, bet ir apskritai pasaulio kainų dinamika turėtų išlikti nuosaiki, todėl ir išorės kainų spaudimo prognozės turėtų būti nuosaikios.

Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2021 ir 2022 m. prognozės atitinkamai padidintos 0,4 ir 0,3 procentinio punkto, o 2023 m. prognozė nepakeista. Pirmų dvejų prognozuojamo laikotarpio metų bendrosios infliacijos prognozė padidinta dėl visų trijų pagrindinių SVKI sudedamųjų dalių. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, viso prognozuojamo laikotarpio prognozė padidinta įvertinus palankesnę, negu buvo tikėtasi rengiant 2021 m. kovo mėn. prognozes, sąstingio rodiklių raidą ir atsižvelgiant į tai, kad infliacija turėtų didėti dėl didėjančio pasaulinio infliacinio spaudimo ir prielaidų – daugiausia dėl naftos kainų. Būtent dėl prielaidų dėl naftos kainų neseniai infliacijos pagal SVKI prognozė buvo netikėtai – ir pastebimai – padidinta, ypač pirmų dvejų prognozuojamo laikotarpio metų. Tuo tarpu maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė buvo šiek tiek padidinta, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, dėl netikėtai – galbūt dėl laikino oro sąlygų poveikio – šiek tiek padidėjusios infliacijos ir didesnių, negu tikėtasi anksčiau, maisto žaliavų kainų pokyčių.

4 intarpas
Kitų institucijų prognozės

Euro zonos prognozes rengia ir kitos tarptautinės organizacijos bei privačiojo sektoriaus institucijos. Tačiau jos nėra visiškai palyginamos tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes jos parengtos skirtingu metu ir greičiausia buvo grindžiamos skirtingomis prielaidomis dėl COVID-19 pandemijos raidos ateityje. Be to, šiose prognozėse taikomi nevienodi metodai fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų žaliavų kainas, prielaidoms rengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi koregavimo dėl darbo dienų skaičiaus metodai (žr. lentelę).

Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas

(metiniai pokyčiai, procentais)

Šaltiniai: OECD May 2021 Economic Outlook 109; MJEconomics for the Euro Zone Barometer, 2021m. gegužės 20d., 2023 m. duomenys – iš 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos; Consensus Economics Forecasts, 2021 m. gegužės 13 d., 2023 m. duomenys – iš 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos; European Commission Spring 2021 Economic Forecast; 2021 m. II ketv. ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, vykdyta 2021 m. kovo 31–balandžio 12 d.; IMF World Economic Outlook, 2021 m. balandžio 6 d.
1) Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų pakoreguoti metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinio augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Šioje lentelėje nerodomos ekspertų prognozių ribos. Tai susiję su tuo, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, ribas apskaičiavus įprastu būdu (pagal istorines prognozių klaidas), nebūtų tiksliai atspindėtas su dabartinėmis prognozėmis susijęs didesnis neapibrėžtumas. Vietoj to, siekiant kuo aiškiau parodyti dabartinį neapibrėžtumą, parengti ir 5 skyriuje pateikti du alternatyvūs scenarijai, pagrįsti skirtingomis prielaidomis dėl COVID-19 pandemijos raidos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimo priemonių.

2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozės yra optimistiškesnės negu kitos 2021 ir 2022 m. augimo ir infliacijos prognozės, o dėl 2023 m. jas iš esmės atitinka. Kitos institucijos ir privačiojo sektoriaus subjektai prognozuoja, kad realiojo BVP pokytis 2022 m., palyginti su 2019 m., bus nuo 1,2 % (pagal TVF prognozes) iki 1,7 % (pagal Europos Komisijos prognozes), o 2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėse pokytis numatomas gerokai didesnis – 2,1 %. Birželio mėn. ekspertų prognozėse infliacija numatoma didesnė tiek 2021 m., tiek 2022 m. – daugiausia dėl numatomos didesnės nepastovesnių infliacijos sudedamųjų dalių infliacijos, o 2023 m. infliacijos prognozė sutampa su TVF prognoze ir yra šiek tiek mažesnė negu kitų subjektų prognozės.

5 Alternatyvūs euro zonos ekonominės perspektyvos scenarijai

Kadangi tebėra daug neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos raidos ateityje ir dėl jos padarinių ekonomikai, parengti du alternatyvūs 2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų pagrindinių prognozių scenarijai, parodantys galimą įvairų COVID-19 pandemijos poveikį euro zonos ekonomikai.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos pavyks įveikti sveikatos krizę ir kad ekonominiai nuostoliai bus laikini, o pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad sveikatos krizė užsitęs ir ilgam laikui sumažės potencialios gamybos apimtys. Palankiajame scenarijuje, palyginti su pagrindiniu, numatyta spartesnė vakcinacija, didesnis visuomenės pritarimas ir didesnis vakcinų veiksmingumas, suteikiantis apsaugą ir nuo naujų viruso atmainų. Tokiam scenarijui pasiteisinus, būtų galima sparčiau švelninti viruso plitimo ribojimo priemones ir iki 2021 m. pabaigos jų visiškai atsisakyti[17]. Efektyvesni valdžios institucijų ir ūkio subjektų veiksmai padėtų dar labiau sumažinti viruso plitimo ribojimo priemonių ekonomines sąnaudas, didinti pasitikėjimą ir užtikrinti greitesnį, negu tikėtasi, kelionių ir turizmo sektorių atsigavimą. Pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad per ateinančius mėnesius, pasirodžius naujoms viruso atmainoms, todėl sumažėjus vakcinų veiksmingumui ir kai kurias viruso plitimo ribojimo priemones palikus galioti iki 2023 m. vidurio, kils nauja pandemijos banga, slopinsianti aktyvumą[18]. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, atšiauriajame scenarijuje numatomi didesni ekonominiai nuostoliai, kuriuos dar labiau didins išaugęs bankrotų skaičius ir mažėjantis skolininkų kreditingumas, o tai turės neigiamos įtakos bankų tikėtiniems nuostoliams ir kapitalo poreikiui, tad galiausiai ir kreditų teikimui privačiajam sektoriui. Tačiau net ir pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad pinigų, fiskalinė ir prudencinė politika padės išvengti labai sunkių finansinių pasekmių. Iš esmės panašios prielaidos daromos ir scenarijuose dėl pasaulio ekonomikos: pagal palankųjį scenarijų euro zonos užsienio paklausa 2023 m. pabaigoje būtų apie 12 % didesnė negu prieš krizę, apie 2 % didesnė pagal atšiaurųjį scenarijų ir 9 % didesnė pagal pagrindinį scenarijų.

2 lentelė

Alternatyvūs euro zonos makroekonominiai scenarijai

(metiniai pokyčiai, procentais; darbo jėga, procentais)

Pastaba: istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

Pagal palankųjį scenarijų numatomas stiprus realiojo BVP atsigavimas. Daroma prielaida, kad į prieš krizę buvusį lygį realusis BVP grįžtų jau 2021 m. trečiąjį ketvirtį, o pagal atšiaurųjį scenarijų tai įvyktų tik 2023 m. pabaigoje (žr. 4 pav.). Pagal palankųjį scenarijų numatomas daug spartesnis atsigavimas 2021 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius (atitinkamai 2,5 % ir 4,1 %)[19] ir tolesnis ekonominio aktyvumo stiprėjimas visą kitą metų dalį, darant prielaidą, kad bus sparčiai vykdoma vakcinacija ir dėl to didės pasitikėjimas. Dėl to ekonominis aktyvumas iki pandemijos buvusį lygį pasiektų jau 2021 m. trečiąjį ketvirtį, o iki 2022 m. vidurio būtų didesnis, negu buvo prognozuota prieš pandemiją 2019 m. gruodžio mėn. prognozėse. Pagal atšiaurųjį scenarijų ekonominis aktyvumas antrąjį ir trečiąjį ketvirčius didėtų lėčiau (atitinkamai 0,6 % ir 1,3 %), o po to toliau nuosaikiai atsigautų. Kadangi viruso plitimo ribojimo priemonės būtų švelninamos labai pamažu, o taip pat dėl riboto įgytos patirties pritaikymo, tebetvyrančio neapibrėžtumo ir finansinių padarinių plitimo mechanizmų, kuriuos paramos politikos priemonės švelnins tik iš dalies, ekonomikos augimas išliktų vangus iki pat 2022 m. pradžios. Pagal atšiaurųjį scenarijų šiek tiek didesnis negu pagal pagrindinį scenarijų augimas būtų pasiektas tik 2022 m. antrąjį pusmetį, kai padidėtų galimybės pasivyti ir sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tokiu atveju visą realiojo BVP nuostolį, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu, pavyktų kompensuoti prognozuojamo laikotarpio pabaigoje.

4 pav.

Alternatyvūs euro zonos realiojo BVP ir infliacijos pagal SVKI scenarijai

(grandininiu metodu susieti dydžiai, 2019 m. IV ketv. = 100 (diagrama kairėje); metiniai pokyčiai, procentais (diagrama dešinėje))

Pastabos: realiojo BVP duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų. Vertikalia linija pažymėta prognozuojamo laikotarpio pradžia. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos.

Pagal abu scenarijus numatoma, kad trumpuoju laikotarpiu infliacija pagal SVKI imtų didėti, o vėliau dėl pasiūlos ir paklausos balanso skirtumų svyravimai didėtų. Tai rodo, kad pagrindiniame scenarijuje numatyti svarbiausi infliaciją trumpuoju laikotarpiu didinantys veiksniai (būtent prielaidos dėl naftos kainų, energijos komponentės bazės efektas, tiekimo sutrikimai ir laikino PVM tarifų Vokietijoje sumažinimo atšaukimo poveikis) tiek pat galioja ir alternatyviems scenarijams. Vertinant vidutinį laikotarpį, prognozuojama, kad ekonomikos sąstingis pagal atšiaurųjį scenarijų bus didesnis negu pagal palankųjį. Tad infliacija pagal palankųjį scenarijų 2023 m. būtų 1,7 %, o pagal atšiaurųjį – 1,1 %.

Pagal palankųjį scenarijų prognozuojama, kad darbo rinkos greitai atsigaus, nes dėl įgyvendinamų politikos priemonių būtų iš esmės sėkmingai užkirstas kelias histerezės efektui, o pagal atšiaurųjį scenarijų sąlygos, suteikiančios galimybę pasireikšti šiam efektui, būtų suvaldytos tik iš dalies. Pagal palankųjį scenarijų nedarbo lygis 2021 m. pasiektų aukščiausią tašką, o iki 2022 m. vidurio grįžtų į prieš krizę buvusį lygį. Pagal atšiaurųjį scenarijų nedarbo lygis per prognozuojamą laikotarpį negrįžtų į prieš krizę buvusį lygį ir dėl didesnio darbo jėgos perskirstymo tarp sektorių poreikio tebebūtų labai aukštas. Nedarbo lygis gali būti didesnis dėl galimų bankrotų ir pažeidžiamomis tapusių bendrovių, taip pat dėl galimo histerezės efekto.

5 intarpas
Jautrumo analizė

Prognozės parengtos remiantis techninėmis prielaidomis dėl tam tikrų pagrindinių kintamųjų raidos. Turint omenyje, kad kai kurie iš šių kintamųjų gali daryti didelę įtaką euro zonos prognozėms, šių prognozių jautrumo alternatyviai taikomoms pamatinėms prielaidoms dėl raidos vertinimas gali padėti analizuoti prognozių nepasitvirtinimo riziką.

Atliekant šią jautrumo analizę, siekiama įvertinti naftos kainos alternatyvios raidos padarinius. Remiantis ateities sandoriais pagrįstomis techninėmis prielaidomis dėl naftos kainų pokyčių, kuriomis grindžiamos pagrindinės prognozės, naftos kainos turėtų stipriai mažėti ir prognozuojamu laikotarpiu Brent žalios naftos kaina už barelį turėtų nukristi apie 5,9 %. Analizuojami du alternatyvūs naftos kainų raidos scenarijai. Pirmasis apskaičiuotas pagal pasiskirstymo, išvesto iš naftos kainų skirstinio 2021 m. gegužės 18 d. (galutinės duomenų, naudotų techninėms prielaidoms parengti, įtraukimo dienos), 25-ąjį procentilį. Pagal šį scenarijų numatomas nuoseklus naftos kainų mažėjimas (iki 44,7 JAV dolerio už barelį 2023 m.), o tai yra 27,8 % mažiau nei pagal pagrindinę tų metų prielaidą. Remiantis rezultatų, gautų ekspertams taikant įvairius makroekonominius modelius, vidurkiu, matyti, kad pagal šį scenarijų realiojo BVP augimas būtų truputį didesnis (apie 0,1 procentinio punkto 2022 ir 2023 m.), o infliacija pagal SVKI 2021 m. būtų mažesnė 0,2, 2022 m. – 0,6, o 2023 m. – 0,3 procentinio punkto. Antrasis scenarijus sudarytas pagal to paties pasiskirstymo 75-ąjį procentilį. Pagal šį scenarijų numatoma, kad naftos kainos 2023 m. pakils iki maždaug 80,4 JAV dolerio už barelį, o tai yra 29,8 % daugiau negu pagal pagrindinę tų metų prielaidą. Šiuo atveju infliacija pagal SVKI 2021, 2022 ir 2023 m. būtų atitinkamai 0,1, 0,5 ir 0,4 procentinio punkto didesnė, o realiojo BVP augimas būtų šiek tiek mažesnis (2022 ir 2023 m. – 0,1 procentinio punkto).

© Europos Centrinis Bankas, 2021 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Terminai ir santrumpų paaiškinimai pateikiami ECB glosarijuje (tik anglų k.).

HTML ISSN 2529-4741, QB-CF-21-001-LT-Q

  1. Galutinė techninių prielaidų, pavyzdžiui, dėl naftos kainų ir valiutų kursų, duomenų įtraukimo diena – 2021 m. gegužės 18 d. (žr. 1 intarpą). Makroekonominės prognozės euro zonai baigtos rengti 2021 m. gegužės 26 d. Šios makroekonominės prognozės apima 2021–2023 m. laikotarpį. Tokį ilgą laikotarpį apimančioms prognozėms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl jas vertinant būtina į tai atsižvelgti. Žr. 2013 m. gegužės mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnį „An assessment of Eurosystem staff macroeconomic projections“. Duomenis, pagal kuriuos parengtos lentelės ir paveikslai, galima rasti http://www.ecb.europa.eu/pub/projections/html/index.en.html.
  2. Žr. 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai (https://www.ecb.europa.eu/pub/projections/html/ecb.projections201912_eurosystemstaff~c7a91336cb.lt.html) dėl 2019–2022 m. laikotarpio.
  3. ES vakcinacijos strategijoje valstybės narės yra raginamos spartinti vakcinų naudojimą: „[iki] 2021 m. vasaros valstybės narės turėtų būti paskiepijusios ne mažiau kaip 70 proc. visų suaugusių gyventojų“. Ši strategija iš esmės nuosekliai dera su šiuo metu patvirtintais vakcinų dozių užsakymais.
  4. Prielaida dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo pagrįsta šalių 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis, ir papildyta būsima raida, numatyta pagal ECB euro zonos visų obligacijų 10 m. nominalųjį pajamingumą, visu prognozuojamu laikotarpiu išliekant pradiniam šių dviejų duomenų grupių neatitikimui. Vertinama, kad prognozuojamu laikotarpiu konkrečių šalių vyriausybės obligacijų pajamingumo ir atitinkamo euro zonos vidurkio skirtumai nesikeis.
  5. Šis skaičius buvo patikslintas ir padidintas, palyginti su –0,6 % išankstiniu įverčiu, kurį iš pradžių skelbė Eurostatas ir kuris buvo įtrauktas į Eurosistemos ekspertų prognozes, parodytas 1 ir 2 pav.
  6. Žr. 2 išnašą.
  7. Kadangi COVID-19 pandemijos laikotarpiu santaupų srautas visą laiką buvo didelis, apskaičiuota, kad sukauptos perteklinės santaupos 2021 m. pirmąjį ketvirtį siekė 540 mlrd. eurų ir sudarė 7,4 % 2019 m. metinių disponuojamųjų pajamų. Sveikatos krizė dar nesibaigė, todėl galima numatyti, kad ir ateityje gali susikaupti papildomų perteklinių santaupų.
  8. Žr. intarpą „COVID-19 and the increase in household savings: precautionary or forced?“, M. Dossche ir S. Zlatanos (2020), Ekonomikos biuletenis, ECB, 2020 m., Nr. 6.
  9. Žr. „Special topic: Will consumers save the EU recovery? – Insights from the Commission’s Consumer Survey“, skelbta „European Business Cycle Indicators“, European Commission Technical Papers, Nr. 047, 2021 m. balandžio mėn.
  10. Be kitų šaltinių žr. J. D. Fisher, D. S. Johnson, T M. Smeeding, ir J. P. Thompson „Estimating the marginal propensity to consume using the distributions of income, consumption, and wealth“, Journal of Macroeconomics, Vol. 65, 2020.
  11. Žr. E. Angelini, M. Damjanović, M. Darracq Pariès ir S. Zimic, „ECB-BASIR: a primer on the macroeconomic implications of the COVID-19 pandemic“, ECB darbo straipsnių serija, Nr. 2431, Frankfurtas prie Maino, 2020 m. birželio mėn.
  12. Šių metų prognozės besivystančios rinkos ekonomikos Azijos šalims labai sumažintos, palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis – daugiausia dėl prastesnių prognozių Indijai, Indonezijai, Malaizijai ir Filipinams, nors realiojo BVP prognozė Kinijai beveik nepakeista, o Pietų Korėjai – net šiek tiek padidinta.
  13. Daroma prielaida, kad pagal NGEU programą per prognozuojamą laikotarpį bus finansuota kiek daugiau nei 1,5 % BVP sudarančių pridėtinių skatinamųjų priemonių (ir 0,3 % BVP sudarančių pakaitinių išlaidų, t. y. esamų planų finansavimo). Tai yra apie 0,2 procentinio punkto BVP daugiau, negu numatyta 2021 m. kovo mėn. prognozėse, ir ši prognozė pagrįsta naujausia informacija iš šių metų pavasarį vyriausybių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.
  14. Iš tiesioginę įtaką infliacijai turinčių priemonių galima paminėti 2021 m. sausio mėn. Vokietijoje atšauktą 2020 m. viduryje patvirtintą laikiną standartinio PVM tarifo sumažinimą. Nuo 2021 m. kovo mėn. prognozių jokių kitų didesnių tiesioginę įtaką infliacijai turinčių mokestinių priemonių priimta nebuvo.
  15. Fiskalinės politikos pobūdis vertinamas pagal pirminio balanso (jį pakoregavus dėl cikliškumo ir atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui) pokytį. Kadangi su NGEU dotacijomis susijusios didesnės biudžeto pajamos neturi (mažinančio) poveikio paklausai, jos taip pat koreguojamos fiskaliniu požiūriu.
  16. Tokia raida prognozuojama neatsižvelgus į Europos viršvalstybinio lygmens deficitą ir skolą, susijusią su pervedimais pagal NGEU.
  17. Pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad viruso plitimo ribojimo priemonių bus visiškai atsisakyta 2022 m. pradžioje.
  18. Atsižvelgiant į tai, kad sunku prognozuoti, kada pandemija gali vėl suintensyvėti, prognozėse naujos bangos galimybė įvertinama jos poveikį ekonomikai paskirstant per visą laikotarpį iki kol sveikatos krizė bus įveikta.
  19. Pagal pagrindines prognozes 2021 m. antrąjį ketvirtį augimas būtų 1,4 %, o trečiąjį ketvirtį – 2,8 %.
Annexes
10 June 2021
Projection charts and tables
24 June 2021
Eurosystem staff macroeconomic projections for the euro area countries, June 2021