ECB, ECBS ir Eurosistema

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra atsakingas už pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje, antroje pagal dydį po Jungtinių Valstijų ekonominėje zonoje.

Euro zona egzistuoja nuo 1999 m. sausio mėn., kai 11 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Prie euro zonos 2001 m. prisijungė Graikija, 2007 m. – Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta, 2009 m. – Slovakija, 2011 m. – Estija, 2014 m. – Latvija, 2015 m. – Lietuva, o 2023 m. prisijungia Kroatija. Euro zonos sukūrimas ir viršvalstybinės institucijos – ECB – įsteigimas buvo labai svarbūs įvykiai ilgame ir sudėtingame Europos integracijos procese.

Tam, kad galėtų prisijungti prie euro zonos, šios šalys privalėjo atitikti konvergencijos kriterijus. Prieš įsivesdamos eurą, juos turės atitikti ir kitos ES valstybės narės. Šiais kriterijais nustatomos ekonominės ir teisinės prielaidos sėkmingam šalių dalyvavimui ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

ECB misija

Europos Centrinis Bankas

Bendros pinigų politikos teisinis pagrindas – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutas. Pagal Statutą ECB ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) pradėjo veikti nuo 1998 m. birželio 1 d. ECB įsteigtas kaip Eurosistemos ir ECBS pagrindas. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu vykdo jiems pavestus uždavinius. Pagal viešąją tarptautinę teisę ECB yra juridinis asmuo.

Europos centrinių bankų sistema

ECBS sudaro ECB ir visų ES valstybių narių, įsivedusių eurą ir ne, nacionaliniai centriniai bankai.

Eurosistema

Eurosistemą sudaro ECB ir eurą įsivedusių šalių nacionaliniai centriniai bankai. Eurosistema ir ECBS egzistuos paraleliai tol, kol bus euro neįsivedusių ES valstybių narių.

Euro zona

Euro zoną sudaro eurą įsivedusios ES šalys.