Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Europos pinigų institutas (1994–1998 m.)

1992 m. Europos Sąjungos sutartyje, dar vadinamoje Mastrichto sutartimi, išdėstytos ES bendros valiutos įvedimo ir centrinio banko įsteigimo veiksmų gairės. Vadovaujantis tomis gairėmis, 1994 m. sausio mėn. įsteigtas Europos pinigų institutas (EPI) – žengtas vienas iš parengiamųjų, bet labai svarbių žingsnių kuriant Europos Centrinį Banką (ECB). Kitaip negu prieš tai veikęs Valdytojų komitetas, EPI buvo savarankiškas juridinis asmuo ir sparčiai plėtėsi tiek organizaciniu požiūriu, tiek darbuotojų skaičiumi. 1997 m. liepos mėn. pirmojo EPI pirmininko Alexandre Lamfalussy pareigas perėmė Willem Frederik Duisenberg. 1998 m. jis tapo pirmuoju ECB pirmininku. EPI pirmininkas vadovavo EPI tarybai, kurios nariai taip pat buvo EPI pirmininko pavaduotojas ir ES valstybių narių centrinių bankų valdytojai.

Pirmuosius ketverius su puse metų EPI intensyviai kūrė savo organizacinę struktūrą. Naudotasi Valdytojų komiteto veiklos laikotarpiu sukurta bendradarbiavimo struktūra, tad pagrindinį darbą lygiagrečiai vykdė EPI ir centrinių bankų pakomitečiai ir įvairios darbo grupės.

Pagrindinis EPI tikslas buvo sukurti Europos centrinių bankų sistemą, įskaitant ECB, ir paruošti pamatą naujajai valiutai. Jis taip pat vykdė tam tikrą operacinę veiklą, pavyzdžiui, perėmė Europos piniginio bendradarbiavimo fondo funkcijas. EPI tikslai buvo:

  • geriau koordinuoti ES pinigų politiką;
  • sustiprinti finansinį stabilumą;
  • pagerinti ES (tarpvalstybinių) mokėjimų sistemas;
  • sukurti reguliavimo, organizacinę ir logistikos sistemas;
  • parengti bendrą euro zonos pinigų politikos strategiją;
  • pasirengti bendrai pinigų rinkai.

EPI fonduose saugomi tekstiniai dokumentai, kurie, jei išdėlioti, nusidriektų apie 85 tiesinius metrus. Tai daugiausia EPI tarybos ir Pakaitinių narių komiteto posėdžių darbo dokumentai ir ataskaitos, taip pat pinigų politikos, valiutų keitimo, mokėjimo sistemų, bankų priežiūros, statistikos, banknotų kūrimo bei kitų EPI kompetencijai priklausančių klausimų pakomitečių ir ekspertų grupių darbo dokumentai bei ataskaitos. Dalis dokumentų skirti santykiams su Europos ir tarptautinėmis institucijomis ir forumais. Tai daugiausia 1994–1998 m. dokumentai anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Toliau pateiktas pagal temas suskirstytas turimų dokumentų sąrašas.

EPI 1. Statusas, organizacija ir administravimas

Pirmąjį skyrių sudaro EPI įsteigimo (ir likvidavimo) dokumentai, taip pat su tarpdisciplinine veikla, pavyzdžiui, finansų, personalo ir pastatų administravimu, įrašų saugojimu ir auditu, susiję dokumentai.

1993–1998 m.

EPI 1.1. Steigimas ir sudėtis

1992–1998 m.

EPI 1.2. Vidaus organizacinė struktūra

1993–1998 m.

EPI 1.3. Vidaus finansai, biudžetas ir kontrolė

1994–1998 m.

EPI 1.4. EPI patalpos

1993–1998 m.

EPI 1.5. Žmogiškieji ištekliai ir personalo santykiai

1994–1998 m.

EPI 1.6. Informacijos valdymas

EPI 2. Komunikacija ir viešieji ryšiai

Antrasis skyrius skirtas klausimams, susijusiems su EPI, visų pirma pirmininkų Alexandre Lamfalussy ir Wim Duisenberg, taip pat generalinio direktoriaus Robert Raymond ir kai kurių personalo narių viešųjų ryšių veikla. Tai ir jų pačių kalbos bei apsilankymai, ir lankytojai, kuriuos jie priėmė EPI būstinėje.

1994–1998 m.

EPI 2.1. Pirmininko bei generalinio direktoriaus kalbos ir pranešimai

1994–1998 m.

EPI 2.2. Darbuotojų kalbos ir pranešimai

1994–1999 m.

EPI 2.3. EPI leidiniai ir susiję klausimai

1994–1998 m.

EPI 2.4. Vizitai ir lankytojai

1994–1998 m.

EPI 2.5. EPI seminarai ir konferencijos

1994–1998 m.

EPI 2.6. Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene

EPI 3. Vykdomųjų organų veiklos organizavimas ir posėdžiai

Trečiąjį skyrių sudaro EPI tarybos ir Pakaitinių narių komiteto posėdžių dokumentai.

1994–1998 m.

EPI 3.1. EPI tarybos struktūra ir posėdžiai

1994–1998 m.

EPI 3.2. Pakaitinių narių komiteto struktūra ir posėdžiai

EPI 4. Pinigų operacijų ir politikos koordinavimas

Ketvirtasis skyrius apima pagrindinę veiklą, vykdytą rengiantis trečiajam ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapui, ir ekspertų grupių pinigų politikos srityje veiklą, kuri buvo prasidėjusi jau Valdytojų komiteto laikotarpiu.

1993–1998 m.

EPI 4.1. Pinigų integracijos etapai 20‑ojo a. dešimtajame dešimtmetyje

1993–1998 m.

EPI 4.2. Politikos, priemonių ir procedūrų sistema

1993–1998 m.

EPI 4.3. Su pinigų, finansų ir ekonomikos raida susijusios operacijos ir pastabos apie ją

1995–1998 m.

EPI 4.4. Pinigų politikos pakomitetis (MPSC): struktūros

1994–1998 m.

EPI 4.5. Pinigų politikos pakomitetis (MPSC): atskaitomybė ir veikla

EPI 5. Užsienio valiutos ir kapitalo judėjimo operacijos ir politika

Penktasis skyrius apima užsienio valiutos keitimo klausimus ir ekspertų forumų dokumentus. Užsienio valiutos keitimo klausimai ir jų suderinimas rengiantis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajam etapui sudarė didžiąją EPI veiklos dalį.

1996–1997 m.

EPI 5.1. Bendradarbiavimas

1995–1998 m.

EPI 5.2. Politikos ir procedūrų teisinė sistema

1994–1998 m.

EPI 5.3. Su užsienio valiuta ir kapitalo judėjimu susijusios pastabos ir operacijos

1993–1998 m.

EPI 5.4. Užsienio valiutų politikos pakomitetis (FXPSC): struktūros

1994–1998 m.

EPI 5.5. Užsienio valiutų politikos pakomitetis (FXPSC): atskaitomybė ir veikla

EPI 6. Mokėjimo sistemos ir politika

Šeštasis skyrius apima su mokėjimo sistemomis susijusius klausimus. Dėl ES finansų rinkų suvienijimo ir didėjančios bankų sektoriaus skaitmenizacijos centriniams bankams ir kitoms valdžios institucijoms teko glaudžiau bendradarbiauti viršvalstybiniu lygmeniu.

1994–1998 m.

EPI 6.1. Bendradarbiavimas

1993–1998 m.

EPI 6.2. Politikos ir procedūrų teisinė sistema

1994–1998 m.

EPI 6.3. ES mokėjimo sistemų darbo grupė (WGPS): struktūros

1993–1998 m.

EPI 6.4. ES mokėjimo sistemų darbo grupė (WGPS): atskaitomybė ir veikla

EPI 7. Ekiu ir Europos pinigų sistemos (EPS) kūrimas ir operacijos

Septintasis skyrius apima veiklą, kuria buvo tęsiamos buvusio Europos piniginio bendradarbiavimo fondo (EMCF) operacijos, kurias perėmė EPI. Šios operacijos buvo vykdomos EPS, kurią 1999 m. pakeitė euras, kontekste.

1993–1998 m.

EPI 7.1. Bendradarbiavimas EPS

1994–1998 m.

EPI 7.2. Perėjimas prie euro

EPI 8. Bankų priežiūros plėtra ir politika

Aštuntąjį skyrių sudaro EPI ir ekspertų forumų nagrinėti klausimai, susiję su bankų stabilumu, rizika ir bankų priežiūra.

1991–1992 m., 1994–1998 m.

EPI 8.1. Bankų priežiūros pakomitetis (BSCC): struktūros

1993–1998 m.

EPI 8.2. Bankų priežiūros pakomitetis (BSCC): atskaitomybė ir veikla

EPI 9. Europinio banknoto parengimas

Devintasis skyrius skirtas klausimams, susijusiems su būsimų bendrų banknotų techninių specifikacijų, teisinių reikalavimų ir dizaino savybių rengimu, kurį vykdė EPI, centriniai bankai ir ypač ekspertų grupės. Į ją taip pat įtraukti konkurso, skirto tinkamiausiam banknotų dizainui atrinkti, dokumentai.

1994–1998 m.

EPI 9.1. Europinių banknotų spausdinimo ir išleidimo darbo grupė (BNWG): atskaitomybė ir veikla

1994–1998

EPI 9.2. Europinių banknotų spausdinimo ir išleidimo darbo grupė (BNWG): struktūros

1994–1998 m.

EPI 9.3. Su banknotais susiję teisiniai klausimai

1993–1998 m.

EPI 9.4. Banknotų dizainas

1994–1998 m.

EPI 9.5. Techniniai ir gamybiniai banknotų aspektai

EPI 10. Statistikos klausimai

Dešimtasis skyrius skirtas statistikos metodų suderinimo ir koregavimo klausimams, aktualiems harmonizuojant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, ir EPI bei centrinių bankų ekspertų grupių bei kitų organų bendradarbiavimui statistikos klausimais. EPI taip pat leido statistinių duomenų serijas.

1994–1998 m.

EPI 10.1. Bendradarbiavimas

1993–1998 m.

EPI 10.2. Politikos, metodikos ir techninių klausimų sistema

1993–1998 m.

EPI 10.3. Statistikos darbo grupė (WGS): struktūros

1993–1998 m.

EPI 10.4. Statistikos darbo grupė (WGS): atskaitomybė ir veikla

EPI 11. Pinigų politikos pajamų paskirstymas ir apskaita

Vienuoliktąjį skyrių sudaro apskaitos metodų ir pinigų politikos pajamų klausimai, aptarti centriniuose bankuose, EPI ir ypač specialiuose ekspertų forumuose.

1994–1998 m.

EPI 11.1. Apskaitos klausimų darbo grupė (WGAI): struktūros

1994–1998 m.

EPI 11.2. Apskaitos klausimų darbo grupė (WGAI): struktūra, posėdžiai ir veikla

EPI 12. Informacinės technologijos ir sistemos

Dvyliktąjį skyrių apima pasirengimą sukurti EPI IT sistemas bei infrastruktūrą ir pasirengimą būsimai bendrai veiklai.

1993–1997 m.

EPI 12.1. Informacinių sistemų darbo grupė (WGIS): struktūra ir posėdžiai

1994–1997 m.

EPI 12.2. Sistemos kūrimas ir diegimas

EPI 13. Tarptautiniai pinigų politikos aspektai

Tryliktasis skyrius apima EPI europinius ir tarptautinius santykius su kitomis nei centriniai bankai institucijomis.

1992–1998 m.

EPI 13.1. Europos ir ES institucijų kontekstas

1996–1998 m.

EPI 13.2. Tarptautinis kontekstas

EPI 14. Teisiniai klausimai

Keturioliktasis skyrius apima su EPI ir jo veikla susijusius teisinius klausimus. Nors teisinius dokumentus galima rasti bet kurioje EPI fondų dalyje, į šią dalį įtraukti teisės ekspertų forumų veiklos dokumentai ir keli pagrindiniai tekstai.

1995–1998 m.

EPI 14.1. Teisės ekspertų darbo grupė (WGLE) ir struktūros: struktūra ir posėdžiai

1994–1998 m.

EPI 14.2. Teisinės ir kitos konsultacijos

1995–1997 m.

EPI 14.3. Kita veikla

Visi šios dalies puslapiai