Išleidimas į apyvartą

Teisiškai galią į apyvartą leisti eurų banknotus turi ir ECB, ir euro zonos šalių centriniai bankai, tačiau faktiškai eurų banknotus (ir monetas) į apyvartą leidžia ir iš apyvartos išima tik nacionaliniai centriniai bankai. ECB neturi kasos ir nevykdo jokių operacijų su grynaisiais pinigais. Teisėti eurų monetų leidėjai yra euro zonos šalys, o visus su monetomis susijusius klausimus euro zonos lygiu koordinuoja Europos Komisija. Daugiau informacijos apie tai ieškokite Europos Komisijos interneto svetainėje.

ECB prižiūri nacionalinių centrinių bankų veiklą ir inicijuoja tolesnį grynųjų pinigų paslaugų vienodinimą euro zonoje, o nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi už savo šalių grynųjų pinigų paskirstymo sistemas. Nacionaliniai centriniai bankai leidžia banknotus ir monetas į apyvartą per bankų sistemą ir – šiek tiek mažesniu mastu – per mažmeninės prekybos sistemą. ECB šių operacijų negali atlikti, nes jam tokia funkcija nepriskirta ir jis neturi tam reikalingų techninių priemonių (banknotų skirstymui, tvarkymui, saugojimui ir kt.).

Apyvartoje esančių eurų banknotų skaičius nuolat didėja nuo pat tada, kai euras buvo įvestas. Kasdieniams atsiskaitymams dažniausiai naudojami mažo ir vidutinio nominalo banknotai. Didesnio nominalo banknotai dažniau laikomi kaip santaupos ir brangiems pirkiniams.

Apyvarta euro zonoje

Dėl turizmo, verslo kelionių ir tarptautinių pirkimų eurų banknotai (ir monetos) keliauja po visą euro zoną. Prieš euro įvedimą panašiai, tik daug mažesniu mastu, per sienas keliavo ir nacionalinių valiutų banknotai, kurie turėdavo būti grąžinti – dažniausiai per komercinių bankų sistemą – į juos išleidusį centrinį banką. Eurų grąžinti nereikia. Tačiau kadangi eurų banknotų, kurie nepasilieka juos išleidusioje šalyje, o patenka į kitas euro zonos šalis, yra labai daug, centriniams bankams tenka juos perskirstyti, kad vienose šalyse nesusidarytų banknotų stygius, o kitose – perteklius. Tokius didelio masto pervedimus centralizuotai koordinuoja ir finansuoja ECB.

Informacijos apie euro zonos apyvartoje cirkuliuojančius įvairių nominalų banknotus (ir monetas) rasite statistikos skiltyje.

Apyvarta ne euro zonoje

Eurų banknotus naudoja ne tik euro zonos šalių gyventojai. Euras yra tarptautinė valiuta, todėl nemažai eurų banknotų atsiduria už euro zonos ribų ir ten lieka. Skaičiuojama, kad už euro zonos ribų (daugiausia – kaimyninėse šalyse) yra apie 20–25 % (pagal vertę) visų apyvartoje esančių banknotų. Eurų banknotų paklausa užsienyje, ypač ES nepriklausančiose Rytų Europos šalyse, smarkiai išaugo 2008 m. kilus finansų krizei ir nacionalinėms valiutoms nuvertėjus euro atžvilgiu. Šie eurų banknotai tebėra apyvartoje, o tai reiškia, kad juos laiko ne euro zonos šalių gyventojai.

Grynųjų pinigų ciklas

Ekonomikoje banknotai nueina tam tikrą kelią. Komerciniai bankai juos užsako iš centrinių bankų ir paleidžia juos į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Žmonės juos leidžia parduotuvėse, turguose ir kitose vietose, o paskui mažmenininkai ir kiti rinkos dalyviai šiuos pinigus neša į savo banką. Tada bankai ir kiti grynųjų pinigų tvarkytojai arba siunčia juos atgal į savo šalies centrinį banką, arba, patikrinę jų tikrumą ir tinkamumą apyvartai, vėl paleidžia į apyvartą. Visą banknotų nueinamą kelią galite pamatyti mūsų filmuke.

Grynųjų pinigų tiekimo grandinės organizavimas kiekvienoje šalyje skiriasi ir priklauso, pavyzdžiui, nuo:

• centrinio banko ir jo skyrių tinklo struktūros,
• komercinių bankų ir jų skyrių tinklų,
• teisinės sistemos,
• visuomenės mokėjimo įpročių,
• rinkoje veikiančių pinigų pervežimo bendrovių infrastruktūros ir
• kiekvienos šalies geografijos, istorijos ir tradicijų.

Nepaisant šių skirtumų, Eurosistema ir toliau siekia didesnės grynųjų pinigų paslaugų, kurias teikia euro zonos centriniai bankai, konvergencijos. Nacionaliniu ir Europos lygmenimis konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, komerciniais bankais, pinigų pervežimo bendrovėmis ir kitais grynųjų pinigų tvarkytojais. Esant geresniam suderinamumui ir integracijai, suinteresuotieji subjektai iš bendros valiutos turės daugiau naudos.

Daugiau informacijos rasite ECB metų ataskaitoje.

Geras ar blogas?

Kad žmonės pasitikėtų banknotais, pastarieji turi būti tikri ir aukštos kokybės. Todėl euro zonos nacionaliniai centriniai bankai naudoja visiškai automatizuotus banknotų tikrinimo įrenginius, kuriais užtikrinama, kad į apyvartą pakartotinai patektų tik tikri ir pakankamai geros būklės banknotai.