Kodėl ECB vykdo mokslinius tyrimus?

2016 09 28

Kaip ir kiti didieji centriniai bankai, ECB mokslinius tyrimus vykdo dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, išsami analizė mums reikalinga įvairiems sprendimams, pavyzdžiui, susijusiems su pinigų politika, finansiniu stabilumu, bankų priežiūra ar makroprudencine politika, priimti.

Antra, skelbdami savo tyrimus mūsų darbuotojai užmezga ryšius su akademine bendruomene ir įžiebia diskusijas ECB aktualiomis temomis. Diskusijų rezultatus ECB darbuotojai panaudoja tolesniems tyrimams – taip dar labiau sustiprinamas pagrindas, kuriuo remiantis priimami nauji ECB sprendimai.

Tvirtas pagrindas įgyja vis didesnės svarbos, nes kylant naujų ir sudėtingų klausimų reikia atlikti nemažai analitinio darbo. Pavyzdžiui, nagrinėjant tokias palyginti naujas temas, kaip nestandartinių priemonių veiksmingumas ir pinigų politikos sąveika su kitų sričių politika (fiskaline ir struktūrine), tapo akivaizdu, kad gero mokslinio tyrimo svarba labai padidėjo.

Koks ryšys tarp mokslinių tyrimų ir politikos?

ECB sprendimai dėl pinigų politikos dažnai patenka į spaudos antraštes. Prieš priimant tokius sprendimus, svarstomi įvairūs variantai ir tam pasitelkiami moksliniai tyrimai. Tačiau jokiu būdu nėra taip, kad kuris nors mokslinis tyrimas būtinai padiktuoja būsimą centrinio banko politiką. Kartais tyrimų autoriai nagrinėja ir siūlo kokią nors neįprastą veiksmų eigą, tad, nors tokie pasiūlymai gali padėti paskatinti diskusijas, politikos sprendimų pagrindu jie gali ir netapti.

Tyrimus vykdantys mūsų darbuotojai teikia Valdančiajai tarybai informaciją, kurios jai reikia savo darbui kuo veiksmingiau atlikti. Paprastai tariant, kuo geresnis tyrimas, tuo geresnis ECB sprendimas ir tuo veiksmingiau ECB vykdo savo uždavinį – palaikyti kainų stabilumą. Taigi aukštos kokybės moksliniai tyrimai, turintys tvirtą teorinį ir empirinį pagrindimą, yra labai svarbūs, nes ECB jais remiasi formuodamas euro zonos šalių bendrą pinigų politiką.

Pavyzdžiui, ECB vienas iš pirmųjų pradėjo kurti naujus ekonometrinius modelius.Taikydami šiuos modelius rengiame ekonomines prognozes ir nagrinėjame galimas įvairių politikos scenarijų pasekmes. Galiausiai tokius modelius pradėjo taikyti visi pagrindiniai centriniai bankai.

Po finansų krizės mokslinių tyrimų svarba dar labiau išaugo – jie reikalingi ieškant atsakymų į iškilusius naujus iššūkius. Pavyzdžiui, vykdant tyrimus mažų palūkanų normų klausimu buvo sukurta nauja pinigų politikos priemonė – ateities gairės. Naudodamas šią priemonę, t. y. pasakydamas, kokių palūkanų normų tikėtis, centrinis bankas siekia paveikti namų ūkių ir įmonių elgesį. Ateities gaires skelbia visi pagrindiniai centriniai bankai.

Kodėl savo tyrimus skelbiame su atsakomybės ribojimo pareiškimu?

ECB darbo rezultatas grindžiamas jame dirbančių žmonių praktine patirtimi ir žiniomis. Tyrimus vykdantys mūsų darbuotojai nagrinėja naujas ir novatoriškas metodikas, ypač dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, ir mąsto nevaržomai. Būtent todėl ECB tyrimai skelbiami jų autorių vardu – juose išsakytos nuomonės ir pažiūros nebūtinai atspindi ECB, kaip institucijos, ar Valdančiosios tarybos poziciją atitinkamu klausimu. Pažymėtina ir tai, kad ne visada tyrimas, kuriuo grindžiami sprendimai, skelbiamas visas – kai kurių ekonominių tyrimų duomenų ECB neskelbia; be to, politikos formuotojai remiasi ir savo atlikta analize bei praktine patirtimi.

Kaip parenkamos tyrimų temos?

Kadangi moksliniais tyrimais grindžiami ECB politikos sprendimai, jų temos parenkamos atsižvelgiant į nūdienos ekonomikos aktualijas. Vadovaudamiesi tokiu principu, ECB darbuotojai atlieka tokius tyrimus, kurie padėtų ECB išanalizuoti ekonominę aplinką ir parinkti tinkamus politikos atsakus. Pavyzdžiui, analizuojama, kodėl ir kaip per finansų krizę susilpnėjo mūsų pinigų politikos poveikio perdavimas ekonomikai.

Mūsų tyrėjai nagrinėja ne tik konkrečiu metu aktualius klausimus, bet ir fundamentalesnes temas. Kaip tarpusavyje susijusios pinigų politika ir makroprudencinė politika? Kaip formuojasi finansų rinkų, namų ūkių ir įmonių lūkesčiai dėl būsimų pinigų politikos veiksmų ir infliacijos? Kodėl pasaulio ekonomikos augimas toks mažas ir kiek tokia padėtis tęsis? Atsakymai į šiuos ir kitus panašius klausimus mums padeda geriau suprasti įvairių ekonominių reiškinių ir jų sąveikos priežastis bei pasekmes ir priimti teisingus sprendimus.

Nauji moksliniai tyrimai pradedami atsakymų į klausimus ieškančių vadovų ir pačių darbuotojų iniciatyva.

Mūsų mokslinių tyrimų leidiniai

Visi mokslinių tyrimų leidiniai turi redaktorių kolegiją; ji užtikrina, kad tyrimas būtų aukštos kokybės. Iš darbuotojų pateiktų straipsnių skelbiami tie, kurie atitinka nustatytus standartus.