- ECB skelbia naują ataskaitą „Mokėjimai kortelėmis Europoje: vėl akcentuojamas SEPA principų pritaikymas kortelėms“.
- Naudojimosi kortelėmis ir išlaidų mokant kortelėmis statistika patvirtina didelį mokėjimų kortelėmis skaičiaus augimo potencialą visose ES šalyse, ypač Vidurio ir Pietryčių Europoje.
- Rinkos dalyviai turi stengtis sukurti konkurencingą operacijų kortelėmis apdorojimo rinką, parengti techninius standartus bei vėliau juos įgyvendinti.
Kiek tai susiję su dviem pirmosiomis mokėjimo priemonėmis – kredito pervedimais ir tiesioginiu debetu – perėjimas prie bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. Single Euro Payment Area, SEPA) beveik baigtas, todėl Eurosistemos dėmesys telkiamas į plačiausiai naudojamos elektroninių mažmeninių mokėjimų priemonės – mokėjimų kortelėmis – suvienodinimą. Europos Centrinio Banko (ECB) parengtoje naujoje išsamioje ataskaitoje „Mokėjimai kortelėmis Europoje: vėl akcentuojamas SEPA principų pritaikymas kortelėms“ aiškinamos pagrindinės sąvokos, pateikiami apibendrinti Europos Sąjungos (ES) statistiniai duomenys ir pristatomas Eurosistemos požiūris į SEPA principų pritaikymą kortelėms bei su tuo susijusios politikos kryptys. Galutinis tikslas, kurio siekiama SEPA principų pritaikymu kortelėms – vieninga, konkurencinga ir šiuolaikiška Europos mokėjimų kortelėmis erdvė.
Mokėjimai kortelėmis yra dažniausiai naudojama ir greičiausiai populiarėjanti mažmeninių mokėjimų priemonė Europoje. 2000 m. visos trys priemonės (mokėjimai kortelėmis, kredito pervedimai ir tiesioginis debetas) buvo naudojamos beveik vienodai: kiekviena iš jų buvo atlikta apie 13 mlrd. operacijų per metus; tuo tarpu 2012 m. buvo atlikta 40 mlrd. mokėjimų kortelėmis, apie 26 mlrd. kredito pervedimų ir 23 mlrd. tiesioginio debeto operacijų (žr. 1 pav.). Be to, visose ES šalyse ir toliau didėja vienam gyventojui tenkančių mokėjimų kortelėmis skaičius.
Iš ataskaitos taip pat matyti, kad nors mokėjimai kortelėmis yra veiksmingi, saugūs ir patikimi, jie ES dar nėra paplitę tiek, kiek galėtų būti, bei kad nemažai veiksnių rodo dideles augimo galimybes. Vienam gyventojui per metus tenkančių mokėjimų kortele skaičius yra labai nevienodas: Švedijos gyventojas per metus vidutiniškai atlieka 230 mokėjimų kortele, o Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos gyventojai – mažiau kaip 10 (žr. 2 pav.). Naudodamiesi kortelėmis portugalai per metus išleidžia daugiau nei dvigubai (5 200 eurų) daugiau negu ispanai (2 300 eurų) ir italai (2 100 eurų) (žr. 3 pav.). Apskritai mokėjimų kortelėmis skaičius daugelyje Vidurio ir Pietryčių Europos šalių yra labai nedidelis ir matyti, kad jis galėtų būti daug didesnis. Tačiau netgi tose šalyse, kuriose dažnai atsiskaitoma kortele, pavyzdžiui, Prancūzijoje, mokėjimų kortelėmis skaičius turėtų padidėti 72 proc., kad pasiektų trijų pirmaujančių šalių lygį.
„SEPA principų pritaikymas kortelėms – tai kitas logiškas mažmeninių mokėjimų integracijos Europoje žingsnis, – teigia ECB vykdomosios valdybos narys Yves Mersch. – Eurų banknotai ir monetos kiekvieno piniginėje yra vienodi visoje euro zonoje. Netrukus visoje Europoje bus naudojamasi tomis pačiomis kredito pervedimų ir tiesioginio debeto schemomis. Laikas didinti mokėjimų kortelėmis suderinamumą ir integraciją.“
Atlikti tyrimai parodė, kad šalyse, kuriose atliekama daugiau mokėjimų kortelėmis ar kitokių elektroninių mažmeninių mokėjimų, socialinės sąnaudos, susijusios su mažmeninių mokėjimų paslaugomis, BVP procentine išraiška yra daug mažesnės. Iš ECB ataskaitos matyti, kad socialinės sąnaudos, susijusios su mažmeninių mokėjimų vykdymu, siekia 1 proc. BVP – visoje ES tai atitinka maždaug 130 mlrd. eurų per metus. Tai išties didelės, nors dažniausiai nematomos, ekonomikos mechanizmo veikimo išlaidos. Pagrindinis ECB ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų tikslas – skatinti naudojimąsi veiksmingomis mažmeninių mokėjimų paslaugomis; tai gali duoti konkrečios ekonominės naudos.
„Sunku patikėti, tačiau iki šiol vartotojai ir prekybininkai, netgi bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai mokėdami kortelėmis ir priimdami tokius mokėjimus susiduria su kliūtimis ar įvairių šalių skirtumais, atsiradusiais prieš euro įvedimą“, – teigia Y. Mersch.
Eurosistemos tikslai, susiję su SEPA principų pritaikymu kortelėms
SEPA principų pritaikymu kortelėms siekiama suderinti su mokėjimais kortelėmis susijusius principus, verslo praktiką ir taisykles bei techninius standartus. Šiuo požiūriu ECB palankiai įvertino ir pasiūlytą reglamentą dėl tarpbankinių mokesčių už kortelėmis grindžiamų mokėjimų operacijas, ir pasiūlytą direktyvą dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, nes reglamente patvirtinama pagrindinė SEPA principų pritaikymo kortelėms taisyklė – kortelių schemos atskyrimas nuo operacijų apdorojimo. Be to, ir reglamente, ir direktyvoje sprendžiama, kaip panaikinti kelias kliūtis integracijai, susijusias su dabartine verslo praktika ir taisyklėmis.
Vis dėlto įgyvendinant šį sumanymą rinkos dalyviai ir kiti suinteresuotieji asmenys privalės būti aktyvūs, ypač nustatant Europos kortelių rinkos aukšto lygio principus, kuriant konkurencingą kortelių operacijų apdorojimo rinką ir techninius standartus bei juos įgyvendinant. Eurosistema ir toliau teiks rekomendacijas bei sudarys palankias sąlygas bendradarbiavimui šioje srityje.
1 pav. Naudojimasis mokėjimo priemonėmis ES (2000 m. gruodžio mėn.)
2 pav. Vienam gyventojui per metus tenkančių mokėjimų kortelėmis skaičius (2012 m.)
3 pav. Vienam gyventojui per metus tenkančių mokėjimų kortelėmis vertė (eurais) (2012 m.)