Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2024 metų finansinės ataskaitos

2025 m. vasario 20 d.

  • 2024 m. ECB patyrė 7,9 mlrd. eurų nuostolį (2023 m. – 1,3 mlrd. eurų).
  • Nuostolis bus dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu.

Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) 2024 m. finansinėmis ataskaitomis, ECB nuostolis sudarė 7 944 mln. eurų ir buvo panašus į 2023 m. patirtą 7 886 mln. eurų dydžio nuostolį iki pervedimo iš atidėjinių rizikoms. 2023 m. panaudoti visi 6 620 mln. eurų dydžio atidėjiniai finansinėms rizikoms padengti ir jais tų metų nuostolis buvo sumažintas iki 1 266 mln. eurų, tačiau 2024 m. nuostolio nebuvo galima dengti iš šių atidėjinių, nes jie buvo lygūs nuliui. 2024 m., kaip ir ankstesnių metų, nuostolis toliau bus rodomas ECB balanse ir bus dengiamas iš būsimųjų laikotarpių pelno. Dėl nuostolio nebus pelno paskirstymo euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) už 2024 m.

Iki šio nuostolio daugelį metų buvo uždirbamas nemažas pelnas, o jį nulėmė politikos veiksmų, kurių ėmėsi Eurosistema, siekdama įvykdyti savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, rezultatas. Įgyvendindamas šią politiką, ECB turėjo išplėsti savo balansą, pirkdamas finansinį turtą, dažniausiai fiksuotųjų palūkanų normų ir ilgo termino. Kartu atitinkamai padidėjo įsipareigojimai, už kuriuos ECB moka kintamąsias palūkanų normas. Taigi, 2022 ir 2023 m. padidinus ECB pagrindines palūkanų normas, kuriomis buvo siekiama kovoti su didele infliacija euro zonoje, iš karto išaugo su šiais įsipareigojimais susijusios palūkanų išlaidos, o iš ECB turto, ypač iš vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), gautos palūkanų pajamos nepadidėjo tiek pat.

ECB gali patirti nuostolių ir ateinančiais metais. Jei taip nutiktų, nuostoliai greičiausiai būtų mažesni negu 2023 ir 2024 m. Numatoma, kad vėliau ECB vėl pradės uždirbti pelną. Bet kokiu atveju ECB gali veiksmingai dirbti ir įgyvendinti savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių. Gerą finansinę būklę rodo ir jo kapitalas bei didelės perkainojimo sąskaitos, kurių bendra suma 2024 m. pabaigoje sudarė 59 mlrd. ir buvo 13 mlrd. eurų didesnė nei 2023 m. pabaigoje.

2024 m. ECB palūkanų pajamos ir išlaidos buvo tokios:

2024 m.
(mln. eurų)

2023 m.
(mln. eurų)

Pokytis
(mln. eurų)

Užsienio atsargos

2 537

2 382

155

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

3 850

3 467

383

Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

5 232

4 817

415

NCB pretenzijos dėl pervestų užsienio atsargų

(1 448)

(1 335)

(114)

NCB mokėtini (iš NCB gautini) likučiai sistemoje TARGET

(15 674)

(14 236)

(1 439)

Kita

(1 479)

(2 288)

809

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

(6 983)

(7 193)

210

2024 m., kaip ir 2023 m., už palūkanų pajamas didesnes palūkanų išlaidas daugiausia lėmė reikšmingos palūkanų išlaidos, susijusios su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET. Kadangi atlygis už šiuos įsipareigojimus buvo mokamas taikant pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą (PRO palūkanų norma), 2024 m. iki 4,1 % pakėlus vidutinę PRO palūkanų normą (2023 m. sudarė 3,8 %), padidėjo ir šios išlaidos. Dėl didesnės vidutinės PRO palūkanų normos išaugo ir palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymu, ir palūkanų išlaidos, susidariusios mokant NCB už jų pretenzijas dėl į ECB pervestų užsienio atsargų. Palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, daugiausia iš vyriausybės vertybinių popierių, laikomų pagal SPPP, taip pat padidėjo. Didesnės buvo ir palūkanų pajamos iš užsienio atsargų, daugiausia iš vertybinių popierių JAV doleriais.

Nurašymai sudarė 269 mln. eurų (2023 m. – 38 mln. eurų) ir susidarė daugiausia dėl sumažėjusios kai kurių portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertės ir dėl atpigusios Japonijos jenos. Dėl to sumažėjo turimo atitinkamos valiutos portfelio vertė.

Bendros personalo išlaikymo išlaidos išaugo iki 844 mln. eurų (2023 m. sudarė 676 mln. eurų) daugiausia dėl to, kad išlaidos, susijusios su išmokomis tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, padidėjo, 2024 m. iš dalies pakeitus taisykles, kuriomis reglamentuojami ECB pensijų planai. Kitos administracinės išlaidos išaugo iki 626 mln. eurų (2023 m. buvo 596 mln. eurų), daugiausia dėl didesnių IT išlaidų, susijusių su skaitmenine pertvarka, taip pat dėl infliacijos poveikio.

Pajamos iš priežiūros mokesčių (renkamų iš prižiūrimų bankų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant priežiūros uždavinius, padengti) sudarė 681 mln. eurų (2023 m. – 654 mln. eurų).

Bendras ECB balansas sumažėjo 33 mlrd. – iki 641 mlrd. eurų  (2023 m. sudarė 673 mlrd. eurų). Tai daugiausia lėmė dėl išpirkimų po truputį mažėjantis TPP portfelis.

Eurosistemos konsoliduotasis balansas

2024 m. pabaigoje Eurosistemos balansas, kurį sudaro euro zonos NCB bei ECB turtas ir įsipareigojimai trečiosioms šalims, sudarė 6 428 mlrd. eurų (2023 m. – 6 887 mlrd. eurų). Palyginti su 2023 m., balansas sumažėjo dėl pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelio sumažėjimo iki 4 283 mlrd. eurų (2023 m. buvo 4 694 mlrd. eurų), daugiausia dėl išpirkimų. 2023 m. liepos mėn. nutraukus sumų, gautų iš TPP portfelyje laikomų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestavimą, TPP portfelis sumažėjo 353 mlrd. – iki 2 673 mlrd. eurų, o SPPP portfelis sumažėjo 57 mlrd. – iki 1 609 mlrd. eurų, nes 2024 m. antrąjį pusmetį buvo reinvestuojama tik dalis lėšų, gautų iš šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Be to, Eurosistemos skolinimo operacijos sumažėjo iki 34 mlrd. eurų (2023 m. sudarė 410 mlrd. eurų) – daugiausia dėl to, kad suėjo trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminas. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė iki 872 mlrd. eurų padidėjusi (2023 m. sudarė 649 mlrd. eurų) Eurosistemos turimo aukso vertė eurais, nes pakilo aukso rinkos kaina eurais.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Williamui Lelieveldtui, tel. +49 69 1344 7316.

Pastabos

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai