Sprendimai dėl pinigų politikos

2024 m. gruodžio 12 d.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Dezinfliacija juda norima kryptimi. Mūsų ekspertai numato, kad bendroji infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 %, 2025 m. – 2,1 %, 2026 m. – 1,9 %, o 2027 m., kai įsigalios išplėsta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ji turėtų būti 2,1 %. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,9 %, 2025 m. – 2,3 %, o 2026 ir 2027 m. – 1,9 %.

Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu. Vidaus infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio.

Finansavimo sąlygos švelnėja, nes pastaruoju metu Valdančiajai tarybai mažinant palūkanų normas nuosekliai pigo naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Tačiau sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdoma ribojamoji pinigų politika, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos.

Šiuo metu mūsų ekspertai numato lėtesnį ekonomikos atsigavimą, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika augo sparčiau, iš apklausų rodiklių matyti, kad dabartinį ketvirtį augimas sulėtėjo. Numatoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas sieks 0,7 %, 2025 m. – 1,1 %, 2026 m. – 1,4 %, o 2027 m. – 1,3 %. Numatomą atsigavimą labiausiai skatins didėjančios realiosios pajamos – dėl to namų ūkiai turėtų galėti daugiau vartoti – ir augančios įmonių investicijos. Pamažu silpnėjant ribojamosios pinigų politikos poveikiui, ilgainiui turėtų padidėti vidaus paklausa.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 3,00 %, 3,15 % ir 3,40 % nuo 2024 m. gruodžio 18 d.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.

Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba nutrauks reinvesticijas pagal SPPP 2024 m. pabaigoje.

Refinansavimo operacijos

Bankai šį mėnesį pabaigs grąžinti visas per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas ir taip bus užbaigta ši balanso normalizavimo proceso dalis.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.