SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. balandžio 17 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau atitinka ekspertų lūkesčius – kovo mėn. mažėjo tiek bendroji, tiek bazinė infliacija. Pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažiau kilo ir paslaugų kainos. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Mažiau auga darbo užmokestis, o pelnas iš dalies švelnina vis dar padidėjusio darbo užmokesčio augimo poveikį infliacijai. Jau kurį laiką yra stiprinamas euro zonos ekonomikos atsparumas pasauliniams sukrėtimams, tačiau, didėjant prekybos santykių įtampai, augimo perspektyvos pablogėjo. Tikėtina, kad, padidėjus neapibrėžtumui, sumažės namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, o dėl nepalankios ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą finansavimo sąlygos veikiausiai taps griežtesnės. Šie veiksniai gali dar pabloginti euro zonos ekonomikos perspektyvą.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Išskirtinis neapibrėžtumas temdo ekonomikos perspektyvą. Euro zonos eksportuotojai susiduria su naujomis prekybos kliūtimis, nors jų mastas dar nėra žinomas. Tarptautinės prekybos sutrikdymai, įtampa finansų rinkose ir geopolitinis neapibrėžtumas neigiamai veikia verslo investicijas. Vartotojai taip pat gali būti linkę leisti mažiau pinigų, nes atsargiau vertina ateities perspektyvas.

Kita vertus, jau kurį laiką stiprėja euro zonos ekonomikos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Šių metų pirmąjį ketvirtį ekonomika veikiausiai augo, yra ir apdirbamosios gamybos padėties stabilizavimosi požymių. Vasario mėn. nedarbas sumažėjo iki 6,1 proc. – žemiausio lygio nuo euro įvedimo. Stipri darbo rinka, didesnės realiosios pajamos ir mūsų pinigų politikos daromas poveikis turėtų skatinti vartojimo išlaidas. Svarbios strateginės nacionalinio ir ES lygmenų iniciatyvos, skirtos gynybos išlaidoms ir infrastruktūros investicijoms didinti, gali paskatinti apdirbamąją gamybą – tą rodo ir pastarojo meto apklausų rezultatai.

Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje fiskalinė ir struktūrinė politika turėtų dar skubiau padėti euro zonos ekonomikai tapti našesne, konkurencingesne ir atsparesne. Europos Komisija savo pasiūlytame konkurencingumo politikos kelrodyje pateikė konkretų veiksmų planą, kurio pasiūlymus, įskaitant dėl supaprastinimo, reikėtų neatidėliojant priimti. Vienas iš pasiūlymų – laikantis aiškaus ir į artimiausią laikotarpį orientuoto tvarkaraščio, sukurti santaupų ir investicijų sąjungą, kuri turintiems santaupų atvertų naujų investavimo galimybių ir pagerintų įmonių prieigą prie finansavimo, ypač prie rizikos kapitalo. Be to, labai svarbu neatidėliojant parengti teisinį pagrindą galimam skaitmeninio euro įvedimui. Vyriausybės, vadovaudamosi ES ekonomikos valdymo sistema, turėtų užtikrinti, kad viešieji finansai būtų tvarūs, ir pirmenybę turėtų teikti būtinoms augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms.

Infliacija

Kovo mėn. metinė infliacija sumažėjo iki 2,2 proc. Energijos kainos, vasario mėn. šiek tiek kilusios, smuktelėjo 1,0 proc., o maisto produktų kainų kilimas kovo mėn. padidėjo iki 2,9 proc., palyginti su vasario mėn. buvusiu 2,7 proc. kilimu. Prekių kainų lygio kilimas nepakito ir sudarė 0,6 proc. Paslaugų kainų lygio kilimas kovo mėn. vėl sumažėjo – iki 3,5 proc., ir dabar yra puse procentinio punkto žemesnis nei praėjusių metų pabaigoje fiksuotas lygis.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodo tvarų infliacijos grįžimą į mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. lygį. Nuo 2024 m. pabaigos vidaus infliacija sumažėjo. Vis lėčiau auga darbo užmokestis. 2024 m. paskutinį ketvirtį metinis vienam darbuotojui tenkančio atlygio augimas sudarė 4,1 proc., palyginti su ankstesnį ketvirtį buvusiu 4,5 proc. dydžio augimu. Kylantis darbo našumas taip pat rodė, kad lėčiau didėjo vienetinės darbo sąnaudos. ECB darbo užmokesčio stebėjimo priemonė ir mums bendraujant su įmonėmis gaunama informacija rodo mažesnį darbo užmokesčio kilimą 2025 m. Tai paminėta ir kovo mėn. ekspertų prognozėse. Praėjusių metų pabaigoje vienetinio pelno metinis sumažėjimas sudarė 1,1 proc. ir buvo vienas iš mažesnės vidaus infliacijos veiksnių.

Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc. Tai prisideda prie tvaraus infliacijos grįžimo į mūsų siekiamą lygį.

Rizikos vertinimas

Padidėjo rizika, kad ekonomikos augimas bus lėtesnis, nei prognozuojama. Labai sustiprėjusi pasaulinės prekybos santykių įtampa ir su ja susijęs neapibrėžtumas gali sumažinti euro zonos ekonomikos augimą, nes neigiamai veiks eksportą, o tai gali slopinti investicijas bei vartojimą. Blogėjant finansų rinkos nuotaikoms, gali būti sugriežtintos finansavimo sąlygos, padidėti rizikos vengimas ir sumažėti įmonių bei namų ūkių polinkis investuoti ir vartoti. Geopolitinė įtampa, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, taip pat tebėra pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis. Kita vertus, augimą galėtų paskatinti didesnės gynybos ir infrastruktūros išlaidos.

Didėjant pasaulinės prekybos trikdžiams, euro zonos infliacijos perspektyva tampa dar labiau neapibrėžta. Krintančios pasaulinės energijos kainos ir euro pabrangimas galėtų daryti papildomą infliaciją mažinantį poveikį. Jį dar sustiprinti galėtų dėl didesnių muitų tarifų sumažėjusi euro zonos eksporto paklausa ir eksporto nukreipimas iš šalių su pertekliniu pajėgumu į euro zoną. Nepalanki finansų rinkos reakcija į prekybos santykių įtampą galėtų neigiamai veikti vidaus paklausą ir tokiu būdu taip pat mažinti infliaciją. Pasaulinių tiekimo grandinių fragmentacija, priešingai, infliaciją galėtų didinti didindama importo kainas. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją stumtelti aukštyn galėtų ir didesnės gynybos bei infrastruktūros išlaidos. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Reaguodamos į didėjančią prekybos santykių įtampą, sumažėjo nerizikingos palūkanų normos. Esant dideliam kintamumui, krito akcijų kainos ir visame pasaulyje padidėjo įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai. Per pastarąsias savaites euro kursas pakilo, nes investuotojų pasitikėjimas euro zona buvo stabilesnis nei kitų pasaulio ekonomikų atžvilgiu.

Naujausia oficialioji įmonių skolinimosi statistika, parengta dar prieš rinkose kylant šiai įtampai, nuosekliai rodė, kad dėl mūsų palūkanų normų mažinimo įmonėms tapo pigiau skolintis. Vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma vasario mėn. sumažėjo iki 4,1 proc. (sausio mėn. buvo 4,3 proc.), o įmonių finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina vasario mėn. smuktelėjo iki 3,5 proc., tačiau pastaruoju metu juntamas šioks toks ją didinantis spaudimas. Be to, vasario mėn. vėl paspartėjo – iki 2,2 proc. – skolinimo įmonėms augimas, o įmonių skolos vertybinių popierių leidimo tempas nepakito ir sudarė 3,2 proc.

Kaip matyti iš mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo vėl šiek tiek sugriežtinti paskolų įmonėms standartai. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, tai daugiausiai buvo susiję su padidėjusiu bankų susirūpinimu dėl klientų patiriamos rizikos. Ankstesnį ketvirtį truputį atsigavusi, pirmąjį ketvirtį paskolų įmonėms paklausa šiek tiek sumažėjo.

Vasario mėn. buvusi 3,3 proc. dydžio, vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma padidėjo, skatinama anksčiau pakilusių ilgesnio laikotarpio rinkos palūkanų normų. Bankams švelninant kredito standartus ir sparčiai tebekylant paskolų namų ūkiams paklausai, vasario mėn. būsto paskolų suteikimas toliau augo, nors vis dar nedideliu 1,5 proc. metiniu tempu.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu lygiu ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.